Ar tikrai reikia keisti Trispalvę?

Ar jos išvaizdą reikėtų pakeisti? Klausimas atrodo absurdiškas, nes Tauta referendumu patvirtino Konstituciją, kurioje įrašyta, kad valstybės vėliavos spalvos - geltona, žalia, raudona.

Tačiau kai Baltarusijos opozicinių jėgų atstovai iškėlė idėją išleisti naujus Baltarusijos pasus su Vytį primenančiu simboliu, atsirado idėja į mūsų Trispalvę „įkelti" Vytį - taip jis esą būtų išsaugotas. Ar tikrai to reikia?

„Vakaro žinios" skelbė: Baltarusijos opozicinių jėgų atstovams iškėlus idėją išleisti naujus Baltarusijos pasus su Vytį primenančiu simboliu, prokuratūra tikina, jog už tokią veiklą iniciatoriams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netikro paso pagaminimas ar žinomai netikro paso panaudojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Tačiau diskusijos šiuo klausimu nesiliauja. Politikų „elito" garbstinamas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas iškėlė naujų idėjų.

„Kildavo klausimas „Kieno valstybė yra Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė?" Ar ji lietuvių, ar baltarusių? Ar lietuvių ir baltarusių? Čia viskas priklauso nuo mandagumo, geranoriškumo ir empatijos laipsnio. Amžinatilsį Juliusz Bardach, labai iškilus lenkų istorikas, tas, kuris mums iš principo galima sakyti, ant delno pateikė Gegužės 3-iosios Konstituciją, sakė: „Na, gerai, Vilniuje sakykime, kad lietuvių ir baltarusių, o Minske tegul jie sako baltarusių ir lietuvių." Kai kam gali nepatikti, bet čia tokie, pavadinkime, saliamoniški sprendimai, ta prasme, kad visi mokslininkai vis tiek su tuo ir sutiktų", - teigia A.Bumblauskas.

Pasak jo, niekas nuo kėdės nenuvirs, jei ant žalios vidurinės spalvos tautinėje vėliavoje uždėtume Vytį.

„Galbūt mes tada tvirčiau jaustumėmės, kad taip Vytį apsaugojome", - sako istorikas.

Jis taip pat teigia, kad veikiausiai reikėjo valstybine vėliava pasirinkti ne dabartinę Trispalvę, o 1938-1939 m. svarstytą variantą - geltona, raudona, balta.

„Raudona per vidurį turėjo būti įdėta. Tarp metalų - tarp aukso-geltonos ir sidabro-baltos", - priduria profesorius.

Reikia paaiškinti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ėjo į mūšius tokiomis spalvomis visą LDK gyvavimo laikotarpį.

Todėl, pasak A.Bumblausko, Baltarusių istorinė vėliava yra heraldiškai teisingesnė negu mūsų Trispalvė. Nes jų tautinė trispalvė keliauja tiesiai iš LDK.

Pasak jo, mūsų Trispalvė „atkeliavo" ne iš LDK laikų, o yra „iš tautinio kostiumo": „duok nedavęs į galvą, bet žalios spalvos senoje Lietuvos heraldikoje nerasime".

Komentuoja istorikas, socialinių mokslų daktaras Tomas BARANAUSKAS:

T.Baranauskas - pirmasis „litvinizmo" terminą pavartojęs asmuo. Litvinizmas - teorija, teigianti, kad tikrieji LDK kūrėjai buvo baltarusiai, LDK buvusi slaviška arba baltarusiška valstybė, viduramžių lietuviai - tai baltarusiai, o šiuolaikinė Lietuva - istorijos klastojimo padarinys.

„Netrumpai baltarusiai priklausė LDK ir yra jos istorijos dalis, tačiau pretenduoja ne į tą dalį - į tai, kas buvo lietuvių. Nes didžioji dalis diduomenės buvo lietuvių kilmės, tad ne baltarusiai valdė, o lietuviai", - „Vakaro žinioms" konstatavo T.Baranauskas.

Anot jo, Vytį uždėti ant Trispalvės būtų neracionalu, juolab kad nėra pagrindo jį ginti, kadangi tai yra mūsų simbolis.

„Turime istorinę herbinę vėliavą su Vyčiu, kurią ir taip keliame tam tikromis progomis. Padaryti dar vieną herbinę vėliavą? Nematau prasmės.

O siūlymas „geltoną žalią, raudoną" keisti į „geltoną, raudoną, baltą" tai jau visiškai keistas.

Bet kokiu atveju dabartinė Trispalvė jau tapo istorine, mūsų partizanai su ja kovojo, per Atgimimą ją kėlėme, valstybę su ja atsikovojome ir t.t. Pakeistume - negerbtume šimtametės tradicijos. O norint pakeisti, reikėtų keisti Konstituciją. Kadangi Trispalvė įrašyta į pirmą skirsnį, šis Konstitucijos straipsnis gali būti pakeistas tik referendumu. Tikrai niekas už tai nenubalsuos", - akcentavo T.Baranauskas.

Pasak istoriko, kaip begerbtume šlovingus Lietuvos laikus viduramžiais, negalima visko suvesti į viduramžius. Nes jie ir taip yra įprasminti - įstatymu įteisinta istorine vėliava bei Vyčiu.

„Trispalvės negalime atsisakyti ar ją kiek pakeisti, nes ji jau yra istorinė. Jei būtų siūlyta vietoj Trispalvės įteisinti ką nors kita, kai jos istorija buvo trumpa - gal dar būtų buvęs kitas dalykas", - reziumavo T.Baranauskas.

Interviu su istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriusmi Juozu SKIRIU:

- Kaip vertinate A.Bumblausko pamąstymus, kad reikėtų pakeisti Trispalvės išvaizdą?

- Alfredas visada turi provokuojančių minčių, gal nori išgauti papildomos informacijos, keldamas provokuojančius klausimus. Tačiau aš manau, kad turime savo vėliavą, savo Vytį. Ir nemanau, kad šiuos savo valstybinius simbolius reikia revizuoti.

Dėl Vyčio - tai yra ne mūsų, o baltarusių problema. Baltarusija niekada neturėjo savo senojo valstybingumo, priklausė tai vieniems, tai kitiems. Ilgai priklausė Lietuvai. Natūralu, kad lietuviškasis simbolis Vytis atėjo į teritorijas, kurios dabar priklauso Baltarusijai. Kadangi neturėjo savo valstybingumo ir savų simbolių. Tai natūraliai nori perimti mūsų simbolius. Nemanyčiau, kad tai yra didelė tragedija.

Kai kurių Afrikos valstybių vėliavos yra beveik identiškos Lietuvos Trispalvei. Ar įdėjus Vytį į Trispalvę kažką pakeisime, ar išsiskirsime iš Afrikos valstybių? Labai mažai valstybių į savo vėliavas yra įkėlusios savo herbus. Reikia palikti tai, ką turime nuo seno.

O su baltarusiais... Jie - „baltieji rusai", suslavinti baltai. Mūsų prezidentas Smetona jų net neatstūmė rytinėse teritorijose. Pripažino, kad tai yra suslavinti baltai, kuriais reikia rūpintis, tik tiek, kad pasiektume, jog nebūtų kenksmingi. Kaip kad dabar valdžios atstovai ne pilna burna jau kalba apie penktosios kolonos egzistavimą Lietuvoje. Išėję į gatves Vilniuje rusų kalbos girdime daug daugiau nei sovietiniais laikais.

- Ne veltui tarpukariu Lietuvoje net buvo įsteigta Gudų ministerija.

- Būtent. Ir ne tik Gudų, bet ir Žydų ministerija, nes juos visus reikėjo atitolinti nuo bolševizmo bei kitų negerovių.

- Pakalbėkime apie kitus valstybės simbolius. 1990-aisiais Aukščiausioji Taryba valstybės himną rinko iš kelių pagrindinių variantų - Maironio „Lietuva brangi", Jurgio Zauerveino „Lietuvninkais mes esam gimę" ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės". Pasirinktas trečiasis variantas, o jam referendumu balsuodama už Konstituciją pritarė ir Tauta. Tačiau net ir „Tautiška giesmė" kartais kvestionuojama. Prieš 20 metų seimūnė Marija Aušrinė Pavilionienė pareiškė, kad reikėtų keisti žodžius „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia", įrašant ir dukteris, kad nebūtų pažeidžiama lyčių lygybė...

- Prisimenu tą juokingą istorijos epizodėlį. Bet tai yra Pavilionienė. Žinome, kas ji tokia buvo.

Tačiau kuo toliau, tuo gražiau. Dabar net kalbininkai sako, kad žodis „žmogus" yra blogai. Kiek pamenu, turi būti „žmoga".

Dėl siūlymų keisti himno žodžius - visiškas nonsensas. Neįsivaizduoju, kaip jį būtų galima pakeisti. Nebent revoliuciniu būdų keistųsi Lietuvos valdymas. „Lietuva brangi" - labai brangi kiekvienam lietuviui brangi giesmė. Tačiau natūralu, kad, renkant himną, buvo remiamasi ir pragmatiškais motyvais.