Kol mūsų politikai svarsto, kaip prastumti idėją dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kai kurie asmenys susiduria su atvirkštine problema - niekaip negali pasiekti, kad jų vaikai, įgiję kitos valstybės pilietybę, prarastų Lietuvos pilietybę. Mat iškart įsijungia gremėzdiškas biurokratinis aparatas.
Tikri stebuklai
Į „Vakaro žinias" kreipėsi Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ponas Rimas, anot kurio, su Lietuvos pilietybe „vyksta stebuklai".
„Aš esu Jungtinės Karalystės pilietis, žmona - irgi. Abu vaikai kol kas yra ir Jungtinės Karalystės, ir Lietuvos piliečiai, mat Lietuva 2020 m. gruodį yra priėmusi keistas pataisas, kad Lietuvos pilietis „yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas". Nors pagal Konstituciją žmogus negali turėti dviejų pilietybių, išskyrus labai retas išimtis: jei kitos valstybės pilietybę įgijo ten gimdamas, jei šalies prezidentas suteikė pilietybę už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir panašiai. Tačiau Seimas kažkaip nusprendė pakeisti įstatymą: vaikai gali turėti dvi pilietybes", - stebėjosi ponas Rimas.
Mokestį paėmė grynais
Anot jo, šeima nesiruošia grįžti į Lietuvą, todėl ėmė ruošti dokumentus, jog vaikai prarastų Lietuvos pilietybę.
„Tačiau, pasirodo, nėra taip paprasta. Lietuvos ambasadoje Londone sužinojome, kad vaikai iš tikrųjų turi teisę turėti dvi pilietybes, tačiau nusprendėme palikti tik britišką. Užpildėme dokumentus. Tačiau per MIGRIS paskyrą žmonai iš Migracijos departamento atėjo atsakymas, kad Lietuvos pilietybės vaikams nutraukti negalima, nes nėra mano, kaip tėvo, oficialaus prašymo. Nors buvau nuvykęs į ambasadą ir viską nufilmavau.
Negana to, už prašymą dėl pilietybės panaikinimo paėmė po 84 svarus už kiekvieną vaiką. Ir paėmė grynais, nors abejoju, ar turi tokią teisę. Ir turiu įtarimą, kad ambasadoje jokios kasos neturi. Mokestis, grubiai tariant, už tai, kad išsipirkčiau vaikus iš Lietuvos. Vaikai iš Lietuvos nieko negauna - nei išmokų, nei nieko. Bet turi išsipirkti iš Lietuvos.
Nufilmavau, kaip pinigus paėmė į rankas, išdavė ir kvitą. Tačiau pilietybės vis tiek nepanaikino, todėl veikiausiai reikalausiu, kad tuos pinigus grąžintų. Bet kaip tai padarys? Į kur buhalteriškai įtraukė iš manęs gautus pinigus ir iš kokios kasos dabar išims? Netikiu, kad koks nors ambasados darbuotojas eitų į banką, kad ten grynais papildytų sąskaitą iš manęs gautais pinigais. Bet tai - smulkmena", - pasakojo pašnekovas.
Nenori į karą
Migracijos departamentas parašė, kad reikalingas vyro prašymo nutraukti pilietybę vaikams notarinis patvirtinimas.
„Jei notaras - ne iš Lietuvos, notaro parašas, pareigų tikrumas turi būti patvirtinti pažyma (Apostille). Iš viso pasimečiau. Ambasadoje buvau su visais savo dokumentais, pasą ir kitus dokumentus nusikopijavo. Bet vis tiek pareikalavo notaro patvirtinimo. Jei reikalus tvarkysiu Britanijoje, reikės dar ir dokumento vertimo į lietuvių kalbą, pažymos, kad vertėjas - legalus ir t.t. O viskas kainuoja. Ir dar plius visus dokumentus reikia pristatyti ambasadai. Grubiai tariant, aš negaliu pasiekti, kad vaikai netektų pilietybės", - pasakojo vyras ir „Vakaro žinioms" pateikė tai įrodantį Migracijos departamento raštą.
„Kodėl norime, kad pilietybę atimtų? Nes dabar Lietuvoje jau svarstoma asmenims nuo 17 metų amžiaus įteikti šaukimus tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Taip pat svarstoma galimybė Lietuvos karius siųsti į kitas šalis, tokias, kaip Ukraina. Mano vienam iš sūnų tuoj sukaks 14 metų, kitam tuoj bus 9. Man to nereikia, nes nežinome, kas dar su kuo kariaus ir kur bus siunčiami mūsų kariai. O mano vaikai praktiškai net nekalba lietuviškai", - dėstė ponas Rimas.
Emigracijos priežastis
Į Jungtinę Karalystę šeima emigravo prieš beveik 10-metį, vaikai patys nenori būti Lietuvos piliečiai, nes su ja niekas nesieja.
„Dabar reikės trečią kartą važiuoti į ambasadą, nors iki jos - 3 valandos kelio. Kad ambasadoje dirbantis Lietuvos notaras patvirtintų, jog mano parašas legalus. Tačiau Lietuvai dokumentus turėsiu pateikti pats", - piktinosi vyras.
Jis sako emigravęs dėl daugybės priežasčių. Viena jų - buvusi žmona prisiteisė didžiulę alimentų sumą. Vyras jų išmokėti negalėjo, buvo areštuotos visos sąskaitos. Dirbti ir išlaikyti šeimos negalėjo, o į tai, kad turi jau ir kitą šeimą, niekas neatsižvelgė. Nuskaičiavus sumą alimentams likdavo vos apie 30 proc. algos. Emigravęs į Jungtinę Karalystę ir ten įsidarbinęs Rimas siūlė buvusiai žmonai iš Jungtinės Karalystės pervesti pinigus į vaiko, kuriam jau buvo sukakę 16 metų, sąskaitą, kad nereikėtų mokėti antstoliams. Tačiau moteris sutiko bendrauti tik per antstolius.
Anot Rimo, anksčiau vaikai, sulaukę pilnametystės, ir taip prarasdavo Lietuvos pilietybę, jei pasirinkdavo kitos valstybės pilietybę. Anot pašnekovo, 2020 m. Seimas pritarė pataisoms, kurios lemia, jog vaikai pilietybės automatiškai neprarastų.
Ambasadoje atsiliepia ne ambasada
Ponui Rimui įdomu ir tai, kad lietuviai neturi galimybės paskambinti bent jau į ambasadą Londone, o gal ir į kitas.
„Pabandykite paskambinti į Lietuvos ambasadą ir paklauskite, kur sėdi atsiliepęs asmuo. Jei skambinsite į ambasadą Londone internete nurodytais numeriais, jums atsilieps Lietuvoje sėdinti mergaitė. Prisistato kaip Lietuvos ambasada.
Mano manymu, bent jau administracinis nusižengimas tai yra, nes tai yra naudojimasis Lietuvos ambasados vardu. Šituo dalyku užsiima bendrovė „Infomedia". Su vienu šios bendrovės atstovu kalbėjau (turiu įrašą), sakė, kad įmonė komerciniais pagrindais atstovauja ambasadai. Tačiau tik pasisveikina, atsisveikina ir jokių atsakymų nepateikia.
Beje, kai kurios kitos Lietuvos ministerijos irgi yra perleidusios savo numerius „Infomedia" įmonei. Galimybės susisiekti su ministerijomis ir ambasadomis nėra jokios. Gaila žmonių, kurie ten dirba, nes negali atsakyti į jokius klausimus", - dėstė pašnekovas.
„Vakaro žinios" paskambino į Lietuvos ambasadą Londone internete nurodytu telefonu, tačiau atsiliepusi moteris patvirtino, kad kalba iš Vilniaus kaip „Infomedia" darbuotoja, todėl į jokius klausimus atsakyti negalinti - pasiūlė klausimus ambasadai siųsti elektroniniu paštu. Taip ir padarėme, tačiau atsakymus gavome po kelių dienų. Dėl kai kurių klausimų pasiūlyta kreiptis į Migracijos departamentą.
Aptakūs atsakymai
Pasidomėjome, kodėl reikia pereiti tokias biurokratines kliūtis, kad vaikai prarastų Lietuvos pilietybę. Ir kodėl mokestis už prašymo pateikimą imamas grynaisiais pinigais.
„Konsulinio mokesčio dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Konkrečių konsulinio mokesčio dydžių sąrašo ir Konsulinio mokesčio mokėjimo ir konsulinio mokesčio permokos grąžinimo tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje konsulinį mokestį priima banko kortele ar pavedimu. Kadangi minėtas pilietis griežtai atsisakė konsulinį mokestį sumokėti vienu iš šių būdų, ambasada išimties tvarka priėmė iš piliečio mokestį grynaisiais pinigais", - gavome atsakymą.
Skambinant į ambasadą Londone atsiliepia žmonės, dirbantys Vilniuje iš įmonės „Infomedia".
„UAB „Infomedia" yra laimėjusi užsienio reikalų ministerijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl paslaugų teikimo", - teatsakė ambasada.
Komentuoja Migracijos departamento direktorė Evelina GUDZINSKAITĖ:
„Konkretaus jūsų minimo atvejo nežinau. Turint mintyje, kad žmogus į ambasadą buvo atvykęs „gyvai" su visais reikiamais dokumentais, gal būti, kad įvyko biurokratinis dalykas: galbūt ambasada neužfiksavo, kad abu tėvai buvo atėję. Tada mūsų darbuotojai iš Migracijos departamento, nežinodami šio fakto, imasi apsaugos priemonių ir prašo notariško patvirtinimo: kad tikrai savo valią būtų išreiškę tie įgalioti žmonės - abu tėvai. Kad per klaidą pilietybė nebūtų atimta prieš valią", - „Vakaro žinioms" komentavo E.Gudzinskaitė.
Ji sako, kad ponas Rimas, teigdamas, jog vaikai ir pilnametystės sulaukę automatiškai Lietuvos pilietybės nepraras, yra teisus: tokia nuostata galioja jau kelerius metus.
„Aišku, vyksta teisinis diskursas dėl dvigubos pilietybės. Nes kiekviena valstybė pilietį laiko tik savo piliečiu. Lietuva reikalauja laikytis Lietuvos įstatymų, o Anglija reikalauja laikytis Anglijos įstatymų. Todėl tiek viena, tiek kita valstybė gali reikalauti atlikti tarnybą tos šalies kariuomenėje", - reziumavo E.Gudzinskaitė.