Kodėl pensijų kaupimo fondai kelia tokią isteriją?

SADM siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose. Gyventojai vieneriems metams galėtų stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, jiems būtų sudarytos sąlygos pasitraukti iš kaupimo. Taip pat siūloma leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus išmokos nebūtų apmokestinamos.

Išlaisvins nuo pensijų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) teigimu, tokie siūlymai prieštarauja tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, o juos įgyvendinus neigiamą įtaką labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

„Pateikti siūlymai dėl II pakopos - laisvės nuo orių pensijų reforma", - spaudos konferencijoje driokstelėjo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Anot jo, sistema, kuri veikė sėkmingai, tokiais siūlymais esą yra griaunama. Tiems žmonėms pasakoma, kad „orios pensijos jūs jau negalėsite sukaupti", - sakė T.Gudaitis.

Esą sunaikinus pensijų kaupimo sistemą, ateityje pensijoms reikės skirti daugiau biudžeto lėšų: „Norime pabrėžti, kad norint išlaikyti netgi tokias pačias „Sodros" pensijas, tokio paties dydžio, su tais vadinamais pakeitimais reikės daugiau skirti lėšų iš biudžeto. Vienas iš šaltinių būtų didesni mokesčiai."

Anot jo, 2023 metais 10 darbingo amžiaus žmonių išlaikė tris pensininkus, o 2055 metais 10-čiai žmonių teks 6 pensininkai.

LIPFA valdybos narys Paulius Kabelis tikino, kad Lietuvos pensijų sistemai šiuo metu sekasi puikiai: „Geri rezultatai, jie yra ne tiesiog geri, bet vieni geriausių pasaulyje."

T.Gudaitis pridūrė, kad ministerijos pakeitimai lems tai, jog žmonės iš fondų atsiims didelę dalį turto bei jo kaups kur kas mažiau. Jis pabrėžė, kad pagal dabartinę pensijų sistemą žmogus ateityje galėtų turėti apie 70 proc. jo vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, tačiau sistemą sugriovus pensija siektų vos 44 proc. jo atlyginimo.

Ko jie taip dėl mūsų bijo?

Kodėl pensijų fondus valdančių bendrovių atstovai taip aršiai kovoja prieš taisyklių palengvinimą, prieš leidimą žmonėms leisti lanksčiau išsiimti pinigus? Gal jie patys žarstosi didžiuliais pelnais, gaunamais iš vartotojų?

Kaip skelbia Lietuvos bankas, šiuo metu Lietuvoje veikia 48 II pakopos pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Visoms bendrovėms „Vakaro žinios" nusiuntė vienodus klausimus: kokį pelną uždirbo iš fondų veiklos per 2024 m. (o jei naujausių duomenų nėra, tai gal bent per I pusmetį arba per 2023 m.); kiek vartotojams kainuoja sistemos administravimas, kokios vidutinės ir didžiausios algos mokamos fondų valdytojų darbuotojams, kokia maždaug bendra išmokamų atlyginimų suma per metus?

Atsakymams davėme daugiau nei savaitę, bet atsiskaityti žmonėms nusprendė tik trys bendrovės.

„Allianz Lietuva gyvybės draudimas" atsakė labai lakoniškai: „Pagal Allianz grupės politiką finansinių rezultatų komentuoti negalime anksčiau, nei juos iškomunikuos grupė. Vidutinis atlyginimas skelbiamas viešai, jį galite matyti įmonės profilyje rekvizitai.lt". Pastarajame nurodoma, kad pernai gruodį įmonėje dirbo 149 asmenys, vidutinis atlyginimas - 3,2 tūkst. eurų (iki mokesčių).

Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymo" vadovė, atrašė, kad 2024 metų duomenų dar neskelbia, o 2023 m. duomenys tokie: grynasis pelnas - 659 920 eurų, vidutinis darbuotojų atlyginimas - 4742 eurai. „Rekvizitai.lt" skelbia, kad vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 4495,40 eurų neatskaičius mokesčių.

„Goindex" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Jonas Iržikevičius akcentavo, kad jo vadovaujama bendrovė yra jauniausia II pakopos pensijų fondų valdymo rinkoje, todėl 2024 m. bendrovė dar negavo pelno iš šios veiklos ir, kaip ankstesniais metais, dirbo nuostolingai, dengdama veiklos išlaidas iš akcinio kapitalo. Kaip ir daugelio naujų įmonių atveju, „Goindex" veikla ir plėtra yra finansuojama akcininkų lėšomis.

Administravimo kaštai ir darbuotojų atlyginimai: darbuotojų skaičius - 30 (2024-12-01 duomenimis), vidutinis atlyginimas - 3753 Eur (bruto), pajamos 2023 m. - 79 377 Eur., grynasis nuostolis 2023 m. -987 566 Eur. „Goindex" taiko vienus mažiausių rinkoje turto valdymo mokesčių (0,18-0,45 proc.), iš kurių turi būti padengiamos visos su fondų valdymu susijusios ir bendrovės administracinės išlaidos".

„SB Asset Management", „SEB investicijų valdymas" bei „Swedbank investicijų valdymas" į užklausas atsakyti nesugebėjo.

Komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

„Man atrodo, SADM ministrė Inga Ruginienė eina gera kryptimi, nors, aišku, aš ne su viskuo sutinku. Konstitucinis Teismas pasakė, kad sukauptos pensijos yra žmonių nuosavybė, kurios negalima absoliučiai riboti. Tačiau tuo pačiu pasakė, kad ta nuosavybė yra pensijų sistemos dalis, kuri negali būti sugriauta, todėl ir nuosavybė nėra absoliuti - gali būti ribojama. Pensijų fondai į pastarąjį argumentą ir baksnoja, aiškindami, kad ministerija per plačiai nori atverti duris", - priminė profesorius.

Jis giria iniciatyvą nebeįtraukti žmonių į pensijų kaupimą automatiškai.

„Nes automatinis įtraukimas yra tam tikra žmonių apgavystė. Juk buvo daugybė atvejų, kai žmonės tiesiog nepamato „Sodros" įspėjimų apie įtraukimą. Tada „Sodra" siunčia adresuotus laiškus pagal žmogaus gyvenamąją vietą, tačiau daug kas gyvena ne ten, kur deklaruoja. Net jei žmonės ir pastebi pranešimą, atsiųstą prieš kelis mėnesius, tuo metu gal vaikas serga ar yra kitų rūpesčių. O paskui pamiršta. Ir tik gavęs algą ir pamatęs, kad dalis jos nuskaičiuota, prisimena. Bet jau būna per vėlu. Negarbingas valstybės elgesys. Ekonomistai mėgsta sakyti, kad tai - elgsenos ekonomika, reikia žmogų stumtelėti. Bet čia jau toks stumtelėjimas, kai žmonės pargriūna.

Beje, Linas Kukuraitis pripažino, kad, kai jis buvo SADM ministras, sprendimas dėl automatinio įtraukimo buvo klaida, kad jį reikia panaikinti, todėl KT to net nesvarstė", - kalbėjo R.Lazutka.

Pasak eksperto, dėl dalies lėšų iš fondų atsiėmimo yra du pagrindiniai pasiūlymai: atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų arba atsiimti visą sumą, jei ji nėra didelė. Bet tik likus ne mažiau nei 5 metams iki pensinio amžiaus.

„Bet gal žmogui automobilis sugedo, gal artimasis susirgo. Iš algos pinigų neužtenka, o fonde guli keli tūkstančiai eurų. Labai gerai pasakė ministrės patarėja Jekaterina Navickė: „Atrodo, kad sutartis su pensijų fondu yra rimtesnė nei vedybinė sutartis, nes su sutuoktiniu gali išsiskirti, o su fondu - nebe". Taip ir yra", - akcentavo R.Lazutka.

Jei profesorius turėtų sprendžiamąjį balsą, leistų iš pensijų fondų pasiimti bet kokią sumą ir bet kada.

„Dabar kalbama, kad reikėtų atidaryti metų „langą", per kurį galima atsiimti. Per langą nepatogu laipioti, reikėtų pradaryti duris. Ką, beje estai padarė. Juos kritikavo pensijų fondai, nes kuo daugiau žmonių atsiims pinigus, tuo jų komisiniai mažesni. Tačiau tik dėl to ir kritikavo", - teigė ekonomistas.

Anot jo, didžiausias absurdas yra valstybės subsidija į pensijų fondus.

„Dalis žmonių kaupia, dalis nekaupia. Ir tie, kurie nekaupia, savo lėšomis finansuoja būsimą privačią kaimyno pensiją. Čia - Lietuvos „išradimas". Iš pradžių pervedimai būdavo per „Sodrą": tas, kas kaupė, žinojo, kad vėliau gaus mažesnę „Sodros" pensiją. O kai jis 1,5 proc. į fondą gauna iš valstybės biudžeto, tai yra kaupimas kaimyno sąskaita. Tai gal dar pareikalaukime ir to, kad jis mums benzino užpiltų?" - ironizavo profesorius.

Ekspertas stebisi politikais, kurie sako, kad sukauptos privačios pensijos turi būti paveldimos.

„Jei žmogus atsiims dalį pinigų dirbdamas arba sulaukęs pensijos, tai čia paveldimumas yra. Tačiau tai nėra pensijos, nes pagal apibrėžimą pensijos - periodinis mokėjimas iki gyvos galvos. Jei už sukauptą sumą žmogus perka anuitetą, tai jau nebėra paveldima, nes pereina į pensijų sistemą. Mūsų pensijų fondai iš viso vadinami neteisingai, nes jie jokių pensijų nemoka. Ten tik kaupiamos lėšos iki pensijų. Pensijos prasideda, kai prasideda draudimas. O anuitetai ir yra toks dalykas, kai visi sudeda sukauptas lėšas ir pasižadama mokėti periodines išlaidas iki tol, kol žmogus gyvens.

Tas, kas trumpai gyvena, palieka savo pinigus tam, kas ilgai gyvena. Taip pat yra „Sodroje" ir kitose draudimo rūšyse - turto, civilinio draudimo. Jei žmogus sausį automobilį apdraudė metams, bet vasarį numirė, jo sūnus galėtų paprašyti dalį įmokėtų pinigų - už likusius mėnesius po mirties. Bet draudimo bendrovė jų negrąžins, nes bus tokių, kurie padarė avarijas ir jiems reikės sumokėti daug daugiau, nei jie įmokėjo. Draudimo esmė ir yra tokia, kad tas, kas padarė avariją, gauna iš tų, kas jų nepadarė.

Taip ir su pensijomis. Paskaičiuota, kad žmogus pensijoje gyvens vidutiniškai 20 metų. Bet negi sulaukus tokio amžiaus mes jam nustosime mokėti pensiją? Ne, mokame iš tų, kurie mirė anksčiau", - konstatavo R.Lazutka.

Anot jo, pensijų fondų valdytojai vidutiniškai ima 0,5 proc. atlygį nuo pensijų fonduose sukaupto turto.

„Grubiai tariant, jei dabar yra sukaupta turto už maždaug 9 mlrd. eurų, tai fondai nuo jo per metus pasiima apie 45 mln. eurų. Ir suma kasmet didėja, nes ir sukaupto turto vertė auga. Nors Lietuvos bankas, augant turto vertei, galėtų nustatyti mažesnius leistinus atskaitymus. Bet to nedaro. Todėl nieko keisto, kad fondai nepritaria politikų siūlymams dėl galimybės iš fondų dalį pinigų atsiimti anksčiau arba iš viso pasitraukti", - reziumavo prof. R.Lazutka.

Interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga RUGINIENE:

- Pensijų fondus valdančios bendrovės aršiai puola jus už naujas iniciatyvas, tačiau bent jau trys iš 6 nelinkusios atvirauti - neatskleidžia, kiek pačios uždirba iš pensijų fondų veiklos. Ar toks uždarumas nekelia įtarimų?

- Sunku pasakyti, kodėl slepiama tokia informacija. Tačiau kiek buvo diskusijų apie pensijų fondų pertvarką, aš visada kalbėjau, kad didesnis atvirumas būtinas siekiant stiprinti pasitikėjimą papildomu kaupimu - kad ateitų daugiau žmonių ir tame matytų vertę. Šių diskusijų kontekste šnekėjome ne tik apie tai, kad neturėtų būti slepiami pelnai, bet ir kad kaupiantiems žmonėms būtų siunčiamos detalesnės ataskaitos apie tai, kaip vyksta kaupimas, kad tos ataskaitos būtų dažnesnės, kad specialistai ir paskambintų klientams.

Pribrendome prie pokyčių, nes klientai automatiškai įtraukiami į sistemą. O tokiu atveju fondai nesuinteresuoti informacijos sklaida. Džiaugiuosi, kad, paskelbus apie planuojamus pokyčius, pavyzdžiui, „Goindex" pradėjo daug labiau bendrauti su gyventojais. Norėtųsi, kad ir kiti atviriau bendrautų su gyventojais, kadangi operuoja jų pinigais.

- Fondai kasmet sau nuskaito apie 0,5 proc. nuo sukaupto turto vertės. O jo vertė vis didėja. Ar nereikėtų, didėjant turto vertei, mažinti didžiausią leistiną atskaitymų dydį?

- Savaime aišku, reikėtų. Su Lietuvos banku ne kartą apie tai diskutavome. Gerai, kad didžiausias leistinas atskaitymų dydis 2019 m. buvo sumažintas, tačiau tai neturėtų būti pabaiga.

- Seimūnas konservatorius Raimondas Kuodis viešai pareiškė, kad su jumis diskutavo apie tai, jog, jei siūloma leisti pasitraukti iš antrosios pakopos, kodėl neleidžiama pasitraukti iš „Sodros". Tačiau, pasak jo, ministrė „muistėsi kažką ten ir neatsakė"...

- Oi, aš jį irgi galėčiau įvairiais epitetais pavadinti. Bet man atrodo, kad visiems aišku, jog reikia konstruktyvios diskusijos. Mes žiūrime į pasaulinę praktiką, daugumoje šalių yra užtikrintas valstybinis socialinis pagrindas. Tam ir mokame mokesčius. „Sodra" užtikrina, kad, išėjus į pensiją, neliksime be pajamų. Pirmą pakopą turime stiprinti, kokia beateitų valdžia - kad žmogus jaustųsi saugesnis. Be abejo, turime skatinti ir galimybę papildomai kaupti, bet tai turi būti pasirinkimo laisvė. Ir tos antros pakopos lankstumas kaip tik būtų pritraukimo elementas. Ir fondai tuo lankstumu turėtų būti suinteresuoti.