Lietuvai vėl brukami didesni mokesčiai

Pašiurpo

Skelbiama, kad Lietuva surenka vieną mažiausių mokesčių pajamų dalių ES - 22,3 proc. BVP, kai vidurkis Bendrijoje siekia 26,1 proc. TVF skaičiuoja, kad Lietuva turi neišnaudotą iki 9 proc. BVP mokesčių potencialą, kuris galėtų būti įgyvendintas per mokesčių sistemos reformas.

Naujausi, pavasarį Seimo priimti Vyriausybės siūlymai nuo 2026 m. sausio, TVF vertinimu, galėtų atnešti apie 0,6 proc. BVP papildomų pajamų.

Tačiau yra vilties, kad politikai šįkart nepaisys raginimo didinti mokesčius, nes bent jau dauguma „Vakaro žinių" kalbintų Seimo narių dėl tokių TVF rekomendacijų nerodo didelio entuziazmo.

Negana to, „Vakaro žinios" primena, kad vasarą Seimas nusprendė ir savo nuožiūra keisti kai kuriuos mokesčius - gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokestį, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.

Reikia sulaukti rezultatų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, vienas socialdemokratų lyderių Algirdas SYSAS prisipažino, kad apie TVF rekomendacijas pirmąsyk išgirdo būtent iš „Vakaro žinių".

„Aišku, bus diskusija, bet visų pirma reikia pataisyti, ką su mokesčiais pridarėme pavasarį. Pavyzdžiui, klaidų padarėme dėl ūkininkų apmokestinimo. Pirmiausiai turime pažiūrėti, kiek pavasarį priimti sprendimai duos papildomų pajamų, ir tik tada žiūrėti, ar reikia įvesti dar ką nors naujo. Reikia sulaukti jau priimtų sprendimų rezultatų.

Kalbėdamas apie ūkininkus, turiu mintyje nelogišką formuluotę, kad ūkininkas, turintis kažkiek žemės, gali išauginti (aišku, kiek perdedu) kilogramą pomidorų, juos parduoti ir vadintis ūkininku bei nemokėti gyventojų pajamų mokesčio. Formuluotė labai nevykusi, pataisų teikėjai patys dabar tai supranta. Aš tam prieštaravau, tačiau dauguma tam pritarė. Rudenį, teikiant kitų metų valstybės biudžetą, tai bus koreguojama: kad lengvata būtų tikriems ūkininkams, o ne „sofos ūkininkams", - akcentavo A.Sysas.

Taupyti arba didinti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, „vardanlietuvininkas", ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS „Vakaro žinioms" teigė, kad Lietuvos finansiniai įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti prieš kelerius metus, o šiemet dar vis didinami, reikalaus vis didesnių pajamų.

„Tas papildomas išlaidas anksčiau buvo galima iš dalies padengti dėl infliacijos ir su tuo susijusių papildomų pajamų. Infliacijos augimas nebėra toks didelis, TVF įvertino mūsų pajamų ir išlaidų balansą, fiskalinio deficito dydį (3 proc. nuo BVP), laisvų pinigų kiekį, kuris 2020-2021 m. dėl „pripumpavimo" buvo didžiulis ir įtakojo didžiulį vartojimą... Tas pinigų kiekis senka, todėl darbo užmokestis nebeauga po keliolika proc. per metus, o kitąmet, prognozuojama, mažės iki maždaug 5 proc.

Išvada yra viena: arba mūsų valdžia turi pradėti taikyti tam tikras taupymo programas, arba didinti mokesčius.

Kokius? Neįsivaizduoju. Aišku, su NT mokesčiu padarytas chaosas, gal jį būtų galima pataisyti ir turtinguosius labiau apmokestinti, nes padaryta taip, kad net kai kurie jų mokės mažesnį mokestį. Kitų variantų nematau", - sakė A.Butkevičius.

Atsargumas

Socialdemokratas, to paties Seimo komiteto narys Algimantas Radvila buvo dar atsargesnis.

„Vyriausybėje bei Seime sprendimai priiminėjami kolegialiai, išdiskutuojant. Todėl be diskusijų savo nuomonės nenorėčiau dėstyti. Tikrai reikia didelių diskusijų, nes mokesčius ir taip didinome, didinome, nors buvo žadėta, kad jie nebus didinami. Dabar reikėtų labai gerai išaiškinti, kodėl jie ir vėl turėtų būti didinami. Svarbiausia ne tai, kad kuo daugiau mokesčių būtų surinkta, o kad jie būtų išleisti tikslingai", - reziumavo A.Radvila.

Nebūtina paisyti

Vienas konservatorių lyderių, Seimo Audito komiteto vicepirmininkas Jurgis RAZMA akcentavo, kad rekomendacijos, net ir paties TVF, yra neprivalomas dalykas.

„Galima tas rekomendacijas išklausyti kaip svarbią nuomonę, bet po to įvertinti savo situaciją bei galimybes. Beje, naujieji valdantieji jau yra paskelbę, kad kai kuriuos mokesčius didins: akcizus rūkalams, alkoholiui. Tas faktas byloja, kad bus kai kurie didinimai. Praėjusioje kadencijoje nusprendėme akcizus kasmet trejus metus didinti palaipsniui, tačiau dabar planuojama akcizus didinti dar labiau.

Taip, alkoholis, tabakas yra neigiami dalykai, akcizų jiems didinimas nėra pats skausmingiausias dalykas, nes tai nėra pirmo būtinumo prekės. Tad jei reikia daugiau įplaukų, šis variantas būtų vienas švelniausių. Tačiau yra tam tikra problema su kontrabanda: kuo didesnė kaina, tuo didesnė paskata kontrabandininkams kuo daugiau kontrabandos parduoti. Todėl paraleliai reikia stiprinti kovą su kontrabanda", - pabrėžė J.Razma.

Komentuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva ČIBIRIENĖ:

Mokesčius TVF siūlo didinti, nes Lietuva surenka vieną mažiausių mokesčių pajamų dalių ES. Tačiau įdomu, su kuo TVF mus lygina.

Jei lygina su tomis šalimis, kurių gyventojai geriau gyvena, tai yra neteisinga. Pavyzdžiui, yra šalių, kurių gyventojai komunalinėms ir kitoms išlaidoms procentiškai skiria gerokai mažesnį kiekį savo pajamų nei lietuviai. Iš tokių šalių gyventojų yra žymiai paprasčiau paimti didesnius mokesčius, nei iš tokių, kurie didžiąją dalį pajamų skiria būsto išlaikymui.

Lietuva yra šaltoji šalis, kurioje yra keturi metų sezonai. Todėl būsto išlaikymas yra daug brangesnis nei šalyse, kuriose nėra „normalios" žiemos. Taip pat ir statybos pastarosiose dėl to pigesnės ir t.t. Todėl TVF be reikalo visus nori ta pačia liniuote pamatuoti - tuos pačius mokesčius kad mokėtų visi nepriklausomai nuo to, kiek gyventojams lieka sumokėjus pagrindinius mokesčius.

Jei mes pasakome, kad žmogus turi sumokėti dar daugiau ir neturės pinigų nei atostogoms, nei dar kažkam, tai jau bus peržengta „Maslovo piramidė". Jei per mokesčius pradėsime karpyti ir jo būtinuosius poreikius, papildomų mokesčių tikrai nesurinksime, kad ir kiek juos bedidintume. Gyventojai neturės tam pinigų, o jei kažkas kažkiek ir turės, ieškos būtų, kaip tų papildomų mokesčių išvengti. Yra tam tikros ribos.

Pateiksiu aiškesnį pavyzdį, (nors gal kažkiek ir hiperbolizuosiu), kad sustiprinčiau savo argumentus. Palyginkime kaimelį, kuriame visi yra skurdūs, nedirba ir nemoka mokesčių, ir miestą, kuriame yra daug milijonierių, kur perka ir parduoda daug paslaugų, prekių, verslas sukasi ir sumoka daug mokesčių...

Neseniai išėjome iš posovietinio lagerio, mūsų ekonomika nėra tokia sustiprėjusi, kad galėtume leisti sau dar didesnius mokesčius, nes tam dauguma žmonių neturi resursų. Ir mes pinigus uždirbame daug sunkiau nei šalys, turinčios daug iškasenų. Šalis, kurioje yra naftos, sunkiųjų metalų, daug uždirba vien iš to, o dėl to laimi ir gyventojai. O pas mus viską reikia uždirbti savo fiziniu darbu bei protu.

Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Yra du kaimeliai. Viename - tik skurdžiai gyvenantys, o į kitą atsikrausto du milijonieriai. Kuriame kaimelyje bus darbo, kuriame bus mokamos algos ir mokesčiai? Aišku, tame, kuriame yra milijonieriai. O ką mes dabar darome? Išvarome milijonierius iš Lietuvos ir laukiame to „kaimelių efekto".

Jau ir taip tą efektą turėsime, nes kuo daugiau žmogus uždirba, tuo daugiau turės susimokėti, o yra šalių, kur tie mokesčiai yra mažesni. O tos kitos šalys yra patrauklesnės ir dėl kitų priežasčių - saugumo, klimato, didesnio sveikatos paslaugų prieinamumo ir pan. Gyventojai, ypač turtingesni, jau ir dabar išvyksta kitur. Kai mokesčiai didinami, atsigręžiama į paprastus dirbančiuosius, nes turtingųjų pas mus vis mažiau.

Faktai

TVF Lietuvai yra pateikusi ir dar vieną rekomendaciją - įsileisti daugiau migrantų, galėsiančių užtikrinti stabilią darbo jėgą. Darbdavių atstovai, aišku, tam mielai pritaria. Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės, jau ne vienerius metus kalbama apie darbo jėgos mažėjimo riziką, todėl dabar svarbiausia diskutuoti ir užtikrinti efektyvesnę ilgalaikę migracijos politiką.

„Manau, kad tai yra iš tikrųjų realybę atspindinčios įžvalgos. Mes jau ne vienerius metus kalbame apie tai, kad darbuotojų trūksta ir jau anksčiau skelbti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai sakė, kad iki 2050 metų mes neteksime maždaug 30 proc. darbingo amžiaus žmonių, tai buvo labai aiškiai paskaičiuoti dalykai ir tai verčia mus nerimauti", - teigė A.Maldutytė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina siūlymams taip pat pritariantis. Anot jo, TVF rekomenduojamas 20 tūkst. migrantų įsileidimas kasmet šalyje neturėtų kelti problemų.

„Mes turime 160 tūkstančių struktūrinių bedarbių, iš kurių pusė nejuda, kurie nėra neįgalieji ar dar kas nors. Iš kitos pusės, turime pastovų poreikį ir turime beveik 200 tūkstančių užsienio piliečių, būnančių pas mus. Tai faktas, kad tie dvidešimt tūkstančių kasmet tikrai nepadarys jokios neigiamos įtakos ir mes, be abejo, žiūrime pozityviai į šitą siūlymą ir rekomendaciją", - „Eltai" komentavo V.Janulevičius.