Kiek šalies gynybai skirs valdžią spaudžiantis verslas? Kai kas - nė cento!

Parašai jau perduoti valdžiai

Peticija jau pasiekė valdžios atstovus. Pristatydamas iniciatyvos rezultatą, „4 procentai" valdybos pirmininkas Mantas MIKUCKAS sakė, kad vos per 23 dienas iniciatyva surinko virš 50 tūkst. kvalifikuotų parašų, tad tai yra rekordinis pasiekimas per tokį laiko vienetą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius ROMANOVSKIS tvirtino, kad, nors nėra susitarta dėl galimų finansavimo šaltinių gynybai, reikalingas institucijų ir partijų sutarimas dėl strateginio tikslo - 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

„Prezidento iškėlimui tereikia 20 tūkst. parašų, čia turime 50 tūkst. parašų. Ir žmonės sako, kad sutarkime dėl strateginio tikslo", - aiškino jis.

Vienas iš organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėjų Jonas Ohmanas tvirtina, kad spaudimas institucijoms, kartais vėluojančioms priimti sprendimus, yra reikalingas: „Be jokios abejonės, ne viskas taip paprasta, kaip gal atrodo, bet ruoštis turime. Ir manau, kad valdžią turime paspausti.<...> „Manau, per daug apsiraminome. (...) Matau, kad padėtis Ukrainoje be galo bloga, bet su sprendimais vėluojame. Mes tarsi gyvename normalų gyvenimą savo pasaulyje."

Kad Lietuvos verslas universaliai pasiryžęs didesniems mokesčiams šiuo tikslu, tvirtina ir telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva" vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. „Mes esame pasiryžę prisidėti. Ir kas yra įspūdinga, kad susivienijo didžiausi konkurentai. Pavyzdžiu, „Telia", „Tele2" ir „Bitė" - visi prie vieno stalo", - aiškino ji.

Siūlo skolintis gynybai

Be to, A.Romanovskis viešai teigė, kad Lietuva gynybos tikslams galėtų skolintis. Jo teigimu, pandemijos laikotarpiu šalis pasiskolino sumas, kurios siekė 10 proc. nuo BVP. „Ir Lietuva ne tik nežlugo, bet liko laimėtoja. Tai kur problema dabar?" - retoriškai klausė A.Romanovskis.

Tiesa, prezidentas viešai kartą jau kėlė klausimą apie tai, kad garsiai apie mokesčių kėlimą kalba ne tie, kuriems mokesčiai dėl gynybos didėtų. Mat pastaruoju metu labai aktyviai diskutuojama apie PVM didinimą šiam tikslui, o tai pirmiausia paliestų paprastus gyventojus. Neseniai panaikinus PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, jos taip pat viešai skelbia, kad artimiausiu metu ne vienos jų laukia bankrotas. Galbūt todėl tarp peticijos iniciatorių ir nėra šio verslo atstovų.

Ne vien pinigais

Tuo metu 4 proc. BVP skyrimą gynybos tikslams pasiekti Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas JANULEVIČIUS palaiko idėją didinti pelno mokestį ir siūlo ne vien tik lėšomis, bet verslui siunčiant darbuotojus į apmokymus, kad jie būtų paruošti karo atvejui. Anot jo, tokia sistema, veikdama kartu su komendantūromis, smarkiai prisidėtų prie Lietuvos pasiruošimo karo atvejui didinimo.

„Sutinkame savaitei, išskaidytais grafikais, siųsti darbuotojus į apmokymus. Kas kariaus, kas dirbs užnugaryje, kas bus sesele, kas bus logistikoje. Tai mums kainuoja 1,5 mlrd. eurų. Paskaičiavus, čia tampa 4,6 proc. nuo BVP. Mūsų pasiūlymai aiškūs", - komentavo jis.

Prašo kelti mokesčius, kurių patys nemoka

Įdomu tai, kad ne visi mokesčių didinimo iniciatoriai prisidėtų prie gynybos net pakėlus pelno mokestį. Nes kai kurie jų pelno tiesiog neturi arba yra ne pelno siekiančios organizacijos.

Štai iniciatyvos valdybos pirmininkas M.Mikuckas yra drabužių pardavimo platformos „Vinted" vienas įkūrėjų. Kaip matyti iš viešai skelbiamų rekvizitai.lt duomenų, „Vinted" pardavimų pajamos 2022 m. siekė 345 366 504 eurus, tačiau grynasis nuostolis - 28 372 053 eurai. Įmonėje dirba iš viso 1365 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas - 4392 eurai.

Lietuvos verslo konfederacija, aktyviai dalyvaujanti iniciatyvoje, taip pat negali pasigirti dideliais pelnais. 2022 m. grynasis pelnas siekė 135 441 eurą, o vidutinis atlyginimas - 3604 eurus. Lietuvos verslo konfederacija vienija įvairias įmones, tarp kurių yra „Achema", „Senukai", „Invl", „Klaipėdos laisvoji ekonominė zona", „Lietuvos geležinkeliai", „Litexpo", „Bolt", „Orlen Lietuva", „Swedbank" ir kt. Konfederacijos prezidentas A.Romanovskis taip pat vadovauja Lietuvos draudikų asociacijai, kuri 2022 m. neturėjo jokio pelno, o pardavimo pajamos siekė 135 124 eurus.

O štai V.Janulevičiaus atstovaujama Lietuvos pramonininkų konfederacija veikia nuostolingai. 2022 m. grynasis nuostolis siekė 60 652 eurus. Konfederacijoje yra 21 darbuotojas, kurių vidutinis atlyginimas - 2490 eurų. V.Janulevičiaus įkurta įmonė „BOD Group" - taip pat nuostolinga. 2022 m. grynasis nuostolis buvo 121 663 eurai. Įmonėje dirba 33 darbuotojai, kurių atlyginimų vidurkis yra 3500 eurų. Pramoninkų asociacija vienija daug įvairių asociacijų. Pavyzdžiui, tarp jų yra Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, taip pat Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, tarp kurios narių, tokios stambios kompanijos kaip Nacionalinį stadioną statanti „Hanner", „MG grupės" vadloma įmonė „Darnu Group", „Ober-Haus" ir kt.

Iniciatyvą „4 procentai" palaikančių įmonių sąrašas gana ilgas. Pavyzdžiui, čia yra UAB „Dekobit", kurios grynasis nuostolis pernai siekė 662 157 eurus. Įmonėje dirba 69 darbuotojai, vidutinis atlyginimas siekia 4472 eurus. Įmonė neturi skolų „Sodrai", tad ko gero, algas moka laiku.

Sąraše esanti asociacija INFOBALT, rekvizitai.lt duomenimis, 2022 m. taip pat neturėjo pelno, o pajamos siekė 429 892 eurus. Tarp asociacijos narių yra tokios įmonės kaip „Ignitis", „Bankera", „Litgrid", „Microsoft Lietuva", „Oracle" ir kt.

Pirmu numeriu iniciatyvą remiančių organizacijų sąraše yra ir asociacija „Vienaragiai LT", kuri 2022 m. patyrė 201 euro nuostolį, turėdama daugiau kaip 2 mln. eurų pajamų. Čia dirba trys darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas - 4505 eurai. Tarp asociacijos narių yra tokie startuoliai kaip „Carvertical", „Coingate", „Digiklasė", „Oxylabs", „Savy", „Tesonet" ir kt.

Iniciatyvą palaiko ir asociacija „Investor`s Forum", kuri 2022 m. taip pat neturėjo pelno, o pajamos siekė 344 529 eurus. Asociacija vienija beveik 70 narių, tarp kurių tokios įmonės kaip „Circle K", „Affidea", „Danske Bank", „Enefit" ir kt.

Teisybės dėlei - tarp iniciatyvą palaikančių tikrai yra tų, kurie negali skųstis pelnu. Pavyzdžiui, ryšio operatorius „Tele2", kurio grynasis pelnas 2022 m. buvo daugiau kaip 92 mln. eurų ar „Telia Lietuva" su daugiau kaip 63 mln. eurų ir kiti.

Skirti paramos verslas neplanuoja

„Vakaro žinios" kreipėsi į kelias iš paminėtų organizacijų ir įmonių su klausimu: kaip jie planuoja prisidėti prie gynybos finansavimo didėjimo, jeigu pelno neturi? Klausėme, ar verslai svarsto bendromis jėgomis skirti 1 mlrd. eurų paramą gynybai, jei 4 proc. iniciatyva nepasisektų?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos l.e.p. generalinis direktorius Tomas Garuolis tik trumpai patikino, kad visos didžiosios šalies verslą vienijančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir 1 proc. PVM padidinimui papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui. Tai į biudžetą papildomai suneštų apie 420 mln. eurų. Nors jo paties atstovaujama organizacija yra ne pelno siekianti.

„Be to, verslas - tiek įmonės, tiek joms atstovaujančios organizacijos - yra pasiruošusios prie valstybės gynybos stiprinimo prisidėti ne tik finansinėmis, bet ir nefinansinėmis priemonėmis - savo žiniomis, infrastruktūra, bendradarbiavimu įgyvendinant projektus ir viskuo, ko prireiks gynybą organizuojančioms ir koordinuojančioms institucijoms", - nurodė pramonininkų atstovas.

Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos projektų vadovė Justina Uždavinis taip pat tik patvirtino, kad organizacija, pritarianti pelno mokesčio didinimui, pati yra ne pelno siekianti. Jos biudžetą sudaro tik narių įnašai, kurie yra skirti asociacijos veiklos finansavimui.

„Į asociaciją susibūrę Lietuvos startuoliai palaiko tikslą Lietuvos gynybai skirti 4 proc. BVP ir sutinka prisidėti prie to mokėdami didesnius mokesčius. Sprendimus, kaip finansuoti augsiantį gynybos biudžetą, turi priimti Lietuvos politikai", - nurodė asociacijos atstovė.

Lietuvos verslo konfederacijos, kurios 2022 m. grynasis pelnas siekė 135 441 eurą, generalinė direktorė Ineta Rizgelė taip pat atkreipė dėmesį, kad organizacija yra ne pelno siekianti. Ir kartu patikino, kad pelno mokesčio didinimas yra vienas iš pačios konfederacijos siūlomų gynybos mokesčio komponentų. Paklausta, ar verslas svarsto prisidėti prie gynybos didinimo, skirdamas paramą, nelaukiant politinių sprendimų, I.Rizgelė patikino, kad tokių variantų nesvarsto.

Interviu su verslininke, koncerno „Vikonda" valdybos pirmininke Jolanta BLAŽYTE:

Tačiau tarp palaikančių gynybos finansavimą yra ir verslai, kurie apie savo palaikymą net nežino. Štai vienai iš iniciatyvos autorių, Lietuvos verslo konfederacijai, priklauso Lietuvos maisto pramonės asociacija. O šioje asociacijoje tarp narių yra „Vikonda" grupės įmonė „Kėdainių konservai". Tačiau „Vakaro žinių" pakalbinta koncerno „Vikonda" valdybos pirmininkė J.Blažytė sakė nieko bendra su iniciatyva dėl 4 proc. gynybai neturinti: „Neturiu nieko bendro su šia iniciatyva. Bendrovės valdyboje tokio balsavimo nebuvo, nes mūsų įmonės neužsiima politikavimu."

- Asociacijos vieningai tvirtina, kad pritaria pelno mokesčio didinimui, nors pačios nėra pelno siekiančios organizacijos. Ar tokia komunikacija yra sąžininga?

- Visų verslo asociacijų misija visada buvo panaši: atstovauti verslą valdžios kabinetuose. Bet dabar kažkodėl viskas apsivertė aukštyn kojomis ir verslo asociacijos pradėjo atstovauti valdžios kabinetus verslo įmonėse.

Panašu, kad asociacijos pradėjo užsiiminėti politikavimu ir pataikavimu valdžiai. Kodėl taip yra, nežinau, bet ir nesuku dėl to sau galvos. Džiaugiuosi, kad turiu savo poziciją šiuo klausimu ir tiek.

- Ar pritariate pelno mokesčio didinimui arba PVM didinimui?

- Ne, tai Lietuvos verslo konkurencingumo mažinimas ir materialinė skriauda visiems Lietuvos žmonėms, ypač žemesnių pajamų.

- Kaip manote, kaip būtų efektyviausia didinti gynybos finansavimą?

- Nėra jokių išmatuojamų rodiklių, kurie nusakytų, kaip mokesčių didinimas galėtų padidinti šalies saugumą. Primityvu galvoti, kad viską galima „nupirkti" pinigais, nenaudojant jokių „protinių" pajėgumų (o gal jų ir nėra). Pasaulyje 2023 m. ginklams buvo išleista 2440 milijardų dolerių. Ar nuo to pasaulis tapo saugesnis?