VSD įspėja dėl radikalių imigrantų

„Kol kas nematome, kad jie keltų pavojų. Bet mes matome tą polinkį. Jie atvažiuoja su tam tikromis antisemitinėmis ar anti-vakarietiškomis nuotaikomis", - LNK televizijai spalio 9 d. teigė D.Jauniškis.

Anot jo, Lietuvoje jau yra asmenų, kurie dėl keliamo pavojaus jau stebimi, o tarp 2023 ir 2024 m. VSD pastebėjo ir paskelbė apie į šalį norinčius atvykti 4 asmenis, kurie susiję su terorizmu. Aišku, jų rekomenduota neįsileisti į Lietuvą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad gąsdintis nereikėtų. Pasak jos, nors skaičius išaugo, musulmonų skaičius Lietuvoje išlieka nedidelis, o tolesnis trečiųjų šalių gyventojų atvykimas jau šiais metais pradėtas reguliuoti griežčiau.

„Gal šiek tiek VSD vadovui nederėtų tuo augimu gąsdinti. Nes augimas atrodo įspūdingas, bet bendras skaičius nėra didelis", - „Žinių radijui" tvirtino I.Šimonytė.

2024 m. rugsėjo Migracijos departamento duomenimis, iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusių musulmonų buvo apie 30 tūkst.

- Kaip vertinate galimas grėsmes dėl pas mus išaugusio imigratų iš Vidurio Azijos skaičiaus? - „Vakaro žinios" paklausė Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesoriaus, islamo tyrinėtojo, religijotyrininko Egdūno RAČIAUS.

- VSD nepasižymi viešųjų ryšių profesionalumu, yra skaičiai, jų negali slėpti, bet tas tiesmukas mestelėjimas - 14 kartų! - be didesnio konteksto, tai kažkas baisaus. O kažkas gali sakyti, kad tai davė, pavyzdžiui, 20 kartų didesnes pajamas valstybės biudžetui.

Kalbame apie kategoriją žmonių, kurie turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Jiems suteikiama teisė įsidarbinti Lietuvos įmonėje ir mokėti mokesčius Lietuvoje. Daugumą tų žmonių, kiek žinau, natūraliai „nusiurbia" logistikos įmonės, kurios Lietuvoje formaliai registruotos, bet pačių vairuotojų čia fiziškai nėra. Įsivaizduokite, prašau surinkti visų 10 tūkst. uzbekų parašus per tris dienas, sakysite, kad juokauju, nes reikėtų važiuoti į Italiją, Prancūziją, Portugaliją, kur jie važinėja. Jų Lietuvoje fiziškai nėra.

Kitas dalykas - laikinas leidimas ir yra laikinas leidimas. Esame daugiau mažiau tranzitinė šalis, čia imigrantų, - (aut. past.) apsistojimo, bendruomenių kūrimosi dar nėra. Nesakau, kad taip nenutiks. Jei Lietuva išties pradės gyventi geriau - tikimybė, kad mus atras tų trečiųjų šalių piliečiai, yra. Bet jei dabar koks uzbekas atsiveš šeimą, tai vargs, nes pas mus nėra tokių socialinių garantijų, kaip Vokietijoje, Švedijoje.

Vartosiu žodį „uzbekas" bendrąja prasme. Klausimas, ar tas „uzbekas" gali turėti pažiūras, kurios disonuoja su mūsų oficialiai deklaruojamomis vertybėmis, pavyzdžiui, moterų lygybė, homoseksualių žmonių teisės, ar tas konkretus „uzbekas" gali negerbti savo žmonos, nemėgti homoseksualių asmenų? Atsakymas taip, gali, kaip ir daugybė lietuvių.

Kitas dalykas, kai kalbame apie ideologiją. Ta ideologija greičiausiai turėtų būti susijusi su islamistine atšaka arba gali būti paraleliai, kad štai tas uzbekas ar tadžikas bus prorusiškas. Bet čia mažesnis nuogąstavimas, net jei ir bus prokremliškas, kažin, ar čia įžvelgiama labai aiški grėsmė Lietuvai.

Bet jei tai žmonės, galintys priklausyti formaliai ar neformaliai islamistinei organizacijai, tada taip, mes galime kalbėti apie grėsmę. Klausimas, ar kuris nors iš tų vilkikų vairuotojų, statybininkų gali turėti islamistinių pažiūrų? Atsakymas taip, gali.

- Ar atvykėliai gali priklausyti teroristinėms organizacijoms?

- Turime susitarti, kas yra teroristinė organizacija. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie Tadžikistaną, tai jame per pilietinį karą prieš 30 metų buvo islamistinė partija, kuri kovojo prieš komunistus. Galiausiai susitarta, kad islamistai ir komunistai dalysis valdžią ir jie tą darė 20 metų, bet buvęs komunistinis prezidentas uždraudė islamistų partiją, ją paskelbė teroristine ir pradėjo persekioti.

Lietuva nepasidavė šiai įtaigai ir, jei neklystu, labai aukšto rango tos partijos nariai rado prieglobstį Lietuvoje, čia buvo prieš 8 metus. Ta partija mums neatrodė kažkokia grėsminga. Tos partijos nariai - islamistai, koservatyvūs žmonės - gavo prieglobstį ir nebuvo jokių problemų. Ar tai partijai priklausantys tadžikai galėtų atvažiuoti dabar ne kaip politiniai pabėgėliai, o kaip ieškantys darbo? Gali.

Bet ar jie yra grėsmė? Aš nepulčiau sakyti, kad jie yra grėsmė vien todėl, kad jie priklauso partijai, kuri buvo valdžioje ir, autokratinio prezidento sprendimu, paskelbta už įstatymo ribų.

Jei kalbėtume apie kitas šalis, pavyzdžiui, Uzbekistaną, matome, kad ten net nėra islamistinių organizacijų. Ne tik legaliai, bet ir nelegaliai veikiančių. Uzbekistane prieš 30 metų buvo Uzbekistano islamo judėjimas, jis buvo sutriuškintas, beje, jis šiek tiek prisidėjo prie Talibano; amerikiečiai bombarduodami Talibaną subombardavo ir to judėjimo atstovus.

Kažkur kažkoks pavienis uzbekas, prisiglaudęs Pakistane, gali būti radikalus, bet kad iš Uzbekistano atvažiuotų čia radikalai... Aš nematyčiau, nes Centrinėje Azijoje labai kontroliuojamas žmonių religingumas. Ten neveši radikalios idėjos.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Pakistane, taip, sutikčiau, nes ten valdžia neturi tokio galios monopolio, ten yra įvairiausios - net ginkluotos - draugovės. Kai kurios iš jų yra gentinės, kitos jau turi religinę potekstę, čia jau VSD turi patikrinti, ar iš tam tikrų Pakistano regionų atvykstantys žmonės negali turėti sąsajų su radikaliomis ir galbūt ginkluotomis grupuotėmis. Čia labai aiškiai reikia žiūrėti, iš kokios šalies, kokio regiono, bet tą, matyt, VSD ir daro. Visur Europoje reikia žiūrėti atmerktomis akimis ir tikrinti. Bet jokiu būdu ne panikuoti ir sakyti, kad čia užplūsta kažkokie radikalai. VSD kasmet paskelbia, kiek neįleidžiama asmenų į šalį arba išsiunčiama, vis tiek yra tie keli šimtai. Tarp jų gali būti radikalių pažiūrų žmonių, - tai nėra švaru, gryna ir linksma, bet nėra ir taip, kad visi atvažiuojantys yra potencialūs teroristai.

- Ar jau susirūpinti, kad užsieniečiai reikalaus mečečių ir bursis į savo bendruomenes?

- Mes turime suprasti, kad musulmonams meldžiantis nereikia tokios erdvės, kaip katalikybėje. Bet kokia erdvė tinkama melstis, jeigu ji atitinka higienos reikalavimus. Esu girdėjęs, kad prieš 20 metų, kai buvo daugiau automobilių varoma iš Vakarų Europos per Lietuvą į Centrinę Aziją, buvo bendruomenė, kuri Marijampolės automobilių turguje turėjo erdvę melstis, kazachai jausdavo poreikį melstis. Tų žmonių neliko ir erdvė tokia nebereikalinga.

Jeigu kalbame apie išaugusius skaičius, poreikis melstis gali rastis, nes dešimtadalis musulmonų kilmės žmonių yra religingi, jeigu turime, pavyzdžiui, 1000, tai 100 norės melstis.

Ar tas sąlygas turi sudaryti valstybė, darbdaviai ar bendruomenė? Čia valstybės vaidmens visai nėra, valstybė nestato nei sinagogų, nei bažnyčių. Jeigu musulmonų organizacijos norės, jos gali statytis, o kas čia nelegalaus? Klausimas, ar tos bendruomenės jau yra tokios pastovios? Mano žiniomis, jos nėra pastovios.

Komentuoja Migracijos departamento direktorė Evelina GUDZINSKAITĖ:

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, dalis ukrainiečių darbuotojų vyrų grįžo kariauti; baltarusių imigracija dėl pritaikytų griežtesnių patikrų taip pat tapo sudėtingesnė. Iš Ukrainos ir Baltarusijos daugiausia ir dirbo imigrantų. Natūralu, verslas turėjo ieškoti iš kitų šalių darbuotojų. Natūraliai atsidarė Centrinė Azija, pirmąją vietą užima Uzbekistanas, šiandien jų turime daugiau nei 10 tūkst.

69 proc. visų Lietuvoje esančių imigrantų sudaro Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Centrinės Azijos sudaro keliolika procentų, taigi sakyti, kad jie mus užplūdo, negalima. Aišku, žmonės pastebi, kad jie yra kitokie, mes juos vizualiai atskiriame. Ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, kol neišsižioja, nesuprasi, kad jie - ne lietuviai.

40 proc. imigrantų yra tolimųjų reisų vairuotojai; toliau seka statybos sektorius; pajūryje imigrantai darbuojasi laivų statybos pramonėje. Tik toliau - mėsos išpjaustytojai, perdirbėjai, kitų profesijų atstovai, kurių mums labai trūksta.

O dėl grėsmių - natūralu, kad nereikia užmerkti akių, bendruomenės auga, jos kuriasi, reikia daugiau dėmesio skirti informavimui apie pas mus taikomas taisykles, reikalavimus, jų, kaip darbuotojų, teises. Darbo su tomis bendruomenėmis tikrai reikia, tai čia jau seniūnijų, seniūnaičių darbas yra susipažinti su savo gyventojais.

Žinoma, jie čia atvyksta užsidirbti, jiems vienas darbo sezonas yra milžiniški pinigai, kuriuos jie parsiveš namo, į savo šeimą. Turėkime omenyje, kad dauguma atvykstančiųjų čia yra vyrai, kurių šeimos likusios kitose valstybėse.

Užsieniečiai iš Centrinės Azijos užpildė tą vakuumą, kuris atsirado dėl geopolitinių įvykių Ukrainoje ir Baltarusijoje, tą reikia turėti omenyje. Tai tam tikra prasme buvo išsigelbėjimas mūsų darbdaviams, kuriems labai trūksta darbo jėgos. Bet šias bendruomenes tikrai reikia prižiūrėti, kad jos nebūtų uždaros, nes jei mes to reiškinio nesuvaldysime, ateityje gali kilti rimtų problemų.