respublika.lt

Stiprėja antikonservatoriška srovė

(342)
Publikuota: 2024 gegužės 28 11:44:22, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Gitanas Nausėda su Socialdemokratų partijos lyderiais Vilija Blinkevičiūte ir Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Antrajame prezidento rinkimų ture triuškinamą pergalę pasiekė ir šalies vadovu perrinktas Gitanas Nausėda. VRK duomenys rodo, kad G.Nausėda nugalėjo visose be išimties savivaldybėse. Politologas prof. Algis Krupavičius sako, kad triuškinantis premjerės Ingridos Šimonytės, kuri yra viena konservatorių lyderių, pralaimėjimas atskleidė, jog Lietuvoje stiprėja antikonservatoriška srovė.

 

Triuškinantis pralaimėjimas

Antrai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo šeimai ir komandai už paramą rinkimuose. Pasak jo, ateinanti kadencija nebus lengva.

„Noriu pasidžiaugti rezultatu. Politinė veikla yra nukreipta į rezultatą ir politikas, kuris nenori būti išrinktas ar nenori būti perrinktas, nežinia ką veikia politikoje. Taip kad dėjome visas pastangas ir aš asmeniškai dėjau visas pastangas, kad rezultatas būtų teigiamas", - pirmadienį po antrojo prezidento rinkimų turo surengtoje konferencijoje teigė G.Nausėda.

VRK duomenimis, šių rinkimų antrajame ture G.Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponavusi premjerė I.Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo. Prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Šalies vadovu sekmadienį perrinktas G.Nausėda didžiausio palaikymo sulaukė Šalčininkų rajono savivaldybėje, kur per antrą rinkimų turą už jį balsavo 94,70 proc. rinkėjų, taip pat Pagėgių (89,59 proc.) ir Kalvarijos savivaldybėse (89,36 proc).

Mažiausiai balsų už G.Nausėdą atiduota Vilniuje - 55,93 proc., Neringoje - 56,6 proc., Kauno mieste - 69,97 proc.

Antikonservatoriška srovė

„Stiprėja antikonservatoriška srovė - tokia yra pagrindinė išvada. I.Šimonytė antrajame ture surinko netgi mažiau balsų nei pirmajame, nors pirmajame buvo daug kandidatų ir dalį balsų pasiėmė kiti. Beje, I.Šimonytė per 2019 m. rinkimus antrajame ture taip pat surinko mažiau balsų nei pirmajame. Tiesa, ir G.Nausėda absoliučiais skaičiais nesurinko tiek balsų, kiek 2019 m. - 74 proc. balsų (879 tūkst. rinkėjų) yra mažiau nei prieš 5 metus buvo 65 proc. (881 tūkst. rinkėjų). Kalbos apie sumuštą rekordą yra puikus pavyzdys, kaip meluoti remiantis statistika", - tvirtino A.Krupavičius.

Kur ta gerovės valstybė?

Pasak jo, G.Nausėda absoliučiais skaičiais surinko daugiau balsų nei Dalia Grybauskaitė 2014-aisiais (702 tūkst.), tačiau dar daugiau rinkėjų 1993 m. palaikė Algirdą Brazauską (1,2 mln.), o 1997-1998 m. netgi du kandidatus - Valdą Adamkų (968 tūkst.) bei Artūrą Paulauską (953,8 tūkst.).

„Tad pasitikėjimo kreditą kai kurie kandidatai buvo gavę didesnį. Nors ir G.Nausėda gavo didelį. Ar jį išnaudos? Realiau, kad ne. G.Nausėdai per pirmąją kadenciją trūko nuoseklumo, aiškių pasirinkimų. Dabar jo patarėjai atgaline data bando aiškinti, esą Lietuva ir taip yra gerovės valstybė, kas ir buvo pagrindinis G.Nausėdos pažadas per rinkimus prieš 5 metus.

Tačiau kokia čia gerovės valstybė, kai turime vieną didžiausių socialinių atskirčių Europoje, vienas mažiausių pensijų, didelius skirtumus tarp regionų? Jokios kritikos teiginiai, kad jau gyvename gerovės valstybėje, neatlaiko.

Beje, dabar G.Nausėda vėl akcentuoja, kad gerovės valstybės siekis bus vienas jo pagrindinių siekių. Kam, jei esą jau ir taip turime gerovės valstybę?" - retoriškai klausė profesorius.

Nevykęs pasiteisinimas

Anot politologo, iš dalies to, kad šią kadenciją nepavyko sukurti gerovės valstybės, galima aiškinti ir pandemija, energetinių kainų krize bei panašiais dalykais, tačiau tai būtų tik pasiteisinimas.

„Juk pandemija ir energetinė krizė buvo visur, tačiau kažkodėl pas mus tai smogė labiausiai, infliacija buvo didžiausia. Mes visiškai nevaldėme infliacijos, buvome laisvame kritime ir su energetikos kainų šuoliais. Aišku, pirmiausiai savo namų darbų nepadarė Vyriausybė. Tačiau ir prezidentas galėjo būti aktyvesnis, galėjo ieškoti gelbėjimosi ratų, juo labiau, kad pagal išsilavinimą yra ekonomistas. Bet taip neatsitiko, vyko plaukimas pasroviui", - pabrėžė profesorius.

Nededa vilčių

A.Krupavičius nededa daug vilčių kad per antrą kadenciją G.Nausėda bus stipresnis prezidentas nei per pirmąją.

„Ar po inauguracijos bus daugiau nuoseklumo? Sprendžiant pagal dabartinę kadenciją, abejoju. Aišku, D.Grybauskaitė antrą kadenciją buvo labai aktyvi, sutvirtino savo vaidmenį, tačiau V.Adamkus per antrąją kadenciją buvo labai silpnas, visus darbus nuveikė pirmos kadencijos metu. Aišku tik tai, kad G.Nausėdos atveju neturėtų likti diskusijų, kas Lietuvai atstovaus Europos Vadovų Taryboje", - reziumavo A.Krupavičius.

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
218
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (342)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +21 C

+14 +18 C

+14 +18 C

+18 +25 C

+14 +17 C

+21 +23 C

0-5 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s