Astronomai prisideda prie nežemiškų civilizacijų paieškos

- Esate astronomijos mėgėjas, buvęs astronomijos gidas, papasakokite, kaip atsidūrėte tokioje srityje?

- Gyvenime aš daug visko esu daręs, bet ilgiausia mano veikla buvo fotografija, dirbau kurį laiką fotografu vienoje Vilniaus komercinėje fotostudijoje. Astronomija mane traukė nuo vaikystės. Pamenu, būdamas vaikas mamos knygų lentynoje radau Zinaidos Sviderskienės knygą „Astronomijos abėcėlė". Tąkart, būdamas septynmetis, bandžiau skaityti tą knygą, bet nieko nesupratau. Tačiau knyga padarė įspūdį. Tamsus juodas žvaigždėtas dangus, manau, visiems žmonėms įdomus. Turi savotiškos mistikos. Išeini naktį į lauką ir žiūri į žvaigždes... Tas įprotis išlikęs iki šiol. Išeidamas iš daugiabučio laiptinės visada pakeliu galvą į dangų - pasižiūriu, giedra ar ne. (Juokiasi.)

Yra astrofizikai, pasirinkę profesionalų kelią. O man astronomija yra hobis.

- Kaip fotografas tapo astronomijos gidu?

- Mano žmona kadaise socialiniuose tinkluose rado informaciją, kad Molėtų astronomijos observatorijoje bus renginys, skirtas „Pink Floyd" grupės albumui, buvo 2013 metų kovas. Tik vėliau sužinojau, kad observatorijose du kartus per metus būna renginiai, kurie vadinasi „Lygiadienio muzika", suvažiuoja akademinis universiteto ir ne tik personalas, kuris laisvalaikiu ir muzikuoja. Tokie žmonės pasibūna, pabendrauja. Tai buvo pirmasis mano apsilankymas Molėtų observatorijoje. Susibičiuliavome su vienu iš observatorijos gidų, kito renginio metu jis paklausė, ar man būtų įdomu padirbėti gidu. Sutikau, pabandžiau, patiko. Gidavau šešerius metus.

Būdavo ir iki šiol yra dvejopas paskaitų tipas - tai dieninės ir naktinės paskaitos. Dienos metu supažindindavome su observatorijos istorija ir papasakodavome, kokie teleskopai naudodojami, kita įranga, ką veikia astronomai. Parodydavome didžiausią Lietuvoje ir Šiaurės Europoje teleskopą, kuris yra Molėtų observatorijoje. Mano vedama paskaita būdavo apie astronomijos mokslą Lietuvoje. Yra keletas kometų, asteroidų, kuriuos atrado lietuvių astronomai. Ne vieną kometą stebėdamas dangų yra atradęs lietuvių astronomas Kazimieras Černis. Yra keliolika mažųjų planetų arba asteroidų lietuviškais pavadinimais, kurie irgi atrasti mūsų šalies astronomų. Naktinių ekskursijų metu specialiai lankytojams pritaikytu teleskopu rodydavau žmonėms tuo metu matomas planetas, ūkus, galaktikas, žvaigždžių spiečius ar Mėnulio kraterius.

- Kodėl observatorija - būtent Molėtuose?

- Statistiškai giedrų naktų per metus Lietuvoje yra apie 70. Dauguma jų būna tame regione. Kitas dalykas - tai netoli nuo Vilniaus - kadangi tuometinis Fizikos institutas užsiėmė observatorijos statyba. Tai buvo ir logistiniai sumetimai. Lietuva - lygumų kraštas, bet observatorija yra 200 metrų virš jūros lygio, taigi geros sąlygos dangui stebėti. Observatorija yra Labanoro regioniniame parke, taigi ribotos sąlygos statyboms. Dangaus stebėjimui svarbu, kad nebūtų šalutinių šviesų. Todėl ten dangus yra labai tamsus.

Sovietmečiu observatorijos bazė buvo Uzbekistane, Maidanako kalnyne, kadangi ten žymiai daugiau giedrų naktų, skaidresnis dangus. Observatorijos bazė buvo daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Uzbekų valdžios tas turtas buvo nacionalizuotas ir mes tą bazę praradome.

- Papasakokite, kas žmonėms įdomiausia, kai gidavote?

- Dažniausiai klausdavo, kam reikalingas astronomijos mokslas, kam astronomai skaičiuoja žvaigždes kiaurą naktį. Žinoma, yra praktinis pritaikymas, nes visi astronomai bendrauja su kosmoso tyrimų agentūra NASA. Eksperimentai, kurie daromi kosmose, vėliau pritaikomi praktiniame gyvenime, biologijoje, medicinoje ir taip toliau.

Daugelis mano, kad astronomas yra tas žmogus, kuris pasistato didžiulį teleskopą ir kasnakt žiūri į žvaigždes, tai šiek tiek klaidinga nuomonė, kadangi į žvaigždes taip vizualiai nebėra žiūrima. Dažniausiai prie teleskopo prijungiami moksliniai prietaisai, pavyzdžiui, itin jautrios šviesai kameros. Jos žvaigždes fotografuoja, po to pagal gautą šviesą ar žvaigždės atvaizdą galima atlikti daug visokių tyrimų. Pavyzdžiui, Molėtų astronomijos observatorijoje didysis teleskopas dirba su žvaigždžių spektrais, iš spektrų nustatoma žvaigždės masė, sukimosi aplink ašį greitis; tolsta ta žvaigždė ar artėja į mūsų pusę ir pan. Bendradarbiaujama su tarpautinėmis organizacijomis, kitais teleskopais ieškoma planetų, kurios skrieja aplink kokias nors žvaigždes, t.y., stebima žvaigždė, matuojamas jos šviesingumas, kai tas žvaigždės šviesingumas sumažėja, manoma, kad ją užstoja aplink ją skriejanti planeta. Pagal tai galima apskaičiuoti, kokiu atstumu, kokios masės planeta skrieja aplink žvaigždę.

- Kaip manote, ar yra nežemiškų civilizacijų visatoje?

- Konkrečiai atsakyti tikrai negaliu, nes niekas nežino, niekas nėra matęs, tačiau tikimybė, kad nežemiškos gyvybės formos egzistuoti gali, tikrai nemenka. Vien tik Paukščių Tako galaktikoje yra daugiau nei 300 milijardų žvaigždžių. Mūsų galaktikoje vienintelė žvaigždė - Saulė, kuri turi planetą Žemę, o joje gyvena žmonės, - taip teigti būtų pernelyg drąsu ir egoistiška, kad iš tokio didelio skaičiaus tik mes - vieninteliai. Net jeigu atmestume pusę žvaigždžių, vis tiek dar lieka 150 milijardų potencialių kandidatų turėti planetas, kuriose gali formuotis kažkokia gyvybės forma. Be abejo, mes gyvybės formą įsivaizduojame kaip dvikoję mąstančią būtybę, nes ieškome į save panašių. Gyvybės forma gali būti ir mikroorganizmai, o gal egzistuoja planeta, kur gyvena vien paukščiai, o gal ten vandenynas, ir gyvena vien jūros gyvūnai? Yra žinoma, kad regimojoje visatoje yra nuo 200 mlrd. iki 2 trilijonų galaktikų. Ir kiekvienoje galaktikoje dar po 100-400 mlrd. žvaigždžių. Tai padauginkite 200 mlrd. iš 100 ar 400 mlrd., įsivaizduojate, kokie skaičiai?

Kol kas astronomai turimos įrangos dėka nemažai žino. Nemažai atrasta planetų, kurios skrieja aplink tolimas žvaigždes Paukščių Tako galaktikoje. Kokios tos planetos, kol kas sunku nustatyti, ar yra sąlygos gyvybės formai susiformuoti, nes viskas priklauso nuo pačios žvaigždės - ar ji jauna, ar sena. Jaunos žvaigždės būna nestabilios, senos žvaigždės jau vėsti pradeda. Dar yra toks momentas, kad planeta turi skrieti tam tikru atstumu nuo žvaigždės įvertinus jos dydį, kad būtų ne per karšta ir ne per šalta, - kitaip jokia gyvybės forma negalės joje formuotis. Astronomai dalimi savo tyrimų prisideda prie nežemiškųjų civilizacijų paieškos.

- Kad žmogus kažką išrastų, reikia proto, o visata tokia subalansuota, tam irgi reikia proto.

- Kalbant moksliškai, buvo Didysis sprogimas, neįtikėtinai didelis energijos kiekis. Kitaip sakant, mažoje erdvėje labai daug energijos. Jeigu kalbėčiau iš dvasinės pusės, mano asmenine nuomone, galbūt kažkas ir egzistuoja mums nesuvokiamo, kas priverčia visa veikti ir judėti. Vėlgi įrodymų tam nėra, belieka spėlioti, kad gali už to slypėti.

- Ar domėjimasis astronomija yra brangus dalykas?

- Kaip ir visi hobiai, astronomija kainuoja - ir tikrai nemažai, bet, kita vertus, viskas priklauso nuo to, kiek rimtai domiesi. Tarkim, jei kartą per metus stebi garsųjį perseidų meteorų srautą rugpjūčio vidury, tai toks domėjimasis kainuos tiek, kiek kainuos kelionė iki tamsesnio dangaus vietos.

Jei dangaus stebėjimai neapsiriboja vien plika akimi, čia jau prasideda išlaidos, ir tikrai nemenkos. Galima stebėti dangų žiūronais už keliasdešimt eurų, o galima įsigyti rimtą mėgėjišką teleskopą ir kitą papildomą stebėjimams reikalingą įrangą, kaip antai kamera giliojo dangaus fotografavimui, programinė įranga, galybė kitokių aksesuarų ir tada sumos iš dešimčių eurų virsta šimtais ir tūkstančiais. O juk galima savo sodybos kieme ir mėgėjišką observatoriją pasistatyti...