Vieniems mokslininkams perspėjant, kad sparčiai tirpsta Grenlandijos ledynai, kiti informuoja apie ilgiau žaliuojančius ir lapų neskubančius mesti medžius.
Gali nelikti ledo skydo
Grenlandijos ledo skydas dengia maždaug 1,7 milijonų kvadratinių kilometrų Arktikos plotą. Jeigu jis visiškai ištirps, globalus jūros lygis pakils apie 7 metrus. Tiesa, specialistai dar negali tiksliai pasakyti, kada tai gali nutikti. Bandydami tai išsiaiškinti, vokiečių mokslininkai sukūrė skydo modelį. Jie nustatė, kad į atmosferą patekę 1000 gigatonų (milijardų tonų) anglies paskatins pietinės skydo dalies tirpimą, o 2500 gigatonų taps negrįžtamo tirpimo proceso priežastimi.
Nuo 2003 iki 2016 metų Grenlandijos ledo skydas kasmet prarasdavo apie 255 gigatonas ledo. Šiandien sparčiausiai tirpsta jo pietinė dalis, o pačiam procesui įtaką daro daugybė veiksnių: oro ir vandens temperatūra, vandenyno srovės, krituliai ir kt. Sunkiausia mokslininkams buvo nustatyti jų poveikį vienas kitam ir ledui ilgalaikėje perspektyvoje.
Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad globalus atšilimas nuo 1 iki 3 laipsnių pagal Celsijų yra ta riba, po kurios Grenlandijos ledo skydas ištirps negrįžtamai. Žurnale „Geophysical Research Letters" paskelbtame moksliniame darbe pirmą kartą buvo panaudotas kompleksinis visos Žemės sistemos modelis, į kurį buvo įtrauktos visos pagrindinės, su ledo skydo būsena susijusios, klimatinių procesų ypatybės.
Iš pradžių mokslininkai išanalizavo variantą su nuolatine temperatūra, taip norėdami rasti ledo skydo pusiausvyros būsenas arba tašką, kuriame ledo praradimas bus lygus jo augimui. Vėliau buvo atliktos simuliacijos, apimančios artimiausius 20 tūkst. metų, vertinant, kad į atmosferą pateks nuo 0 iki 4 tūkst. gigatonų anglies. Įvertinus rezultatus paaiškėjo, kad 1000 gigatonų anglies pietinei skydo daliai yra pavojingesni, negu visą skydą galinčios sunaikinti 2500 gigatonų.
Ledo tirpimą skatina ir aukštesnės oro temperatūros. Mokslininkai nustatė, kad staigus temperatūros padidėjimas 2 laipsniais pagal Celsijų įtakos tirpimo greičiui neturės, tačiau jeigu bus pasiekta maksimali temperatūros riba, ledas ims tirpti ir sustabdyti šio proceso nebepavyks. Pastaruoju atveju, net į atmosferą išmetamam anglies kiekiui sumažėjus iki ikiindustrinio lygio, skydas nebeatsikurs.
Taip pat mokslininkai neseniai nustatė, kad iki rekordinio lygio ištirpo jūrinis Antarktidos ledas. Ankstesnis istorinis minimumas buvo pasiektas praėjusias metais.
Medžiai žaliuoja mėnesiu ilgiau
Mokslininkai iš Ohajaus universiteto atliko tyrimą ir nustatė, kad globali klimato kaita paveikė medžių augimą. Pavyzdžiui Ohajaus valstijoje augančių lapuočių kasmetinis vegetacinis laikotarpis pailgėjo maždaug mėnesiu.
„Yahoo" nurodė, kad mokslininkai savo stebėjimus sulygino su 1883-1912 metais medžius stebėjusio ūkininko paliktais išsamiais užrašais.
Po pramoninės revoliucijos, per pastaruosius 200 metų planetos oras tapo šiltesnis maždaug 1,1OC, o lapai ant medžių žaliuoja maždaug 15 proc. ilgiau negu tai buvo XIX a. Tiesa, skirtingos augalų rūšys į klimato pokyčius reaguoja skirtingai: kol didžioji dalis ilgiau žaliuoja, kiti anksčiau sukrauna pumpurus.
Tikėtina, kad dėl ilgiau trunkančio augimo laikotarpio augalai iš atmosferos sugeria daugiau anglies dioksido. Kita vertus, smarkūs temperatūros svyravimai medžiams gali sukelti neigiamą poveikį darantį stresą.