6 nuotr.Nuo 1649 iki 1660 metų, kai Anglijoje buvo paskelbta respublika, visos karališkosios regalijos ir kitos brangenybės buvo arba išlydytos, arba pavogtos. Bet respublika gyvavo neilgai, ją vėl pakeitė monarchija, ir karališkosios valdžios regalijos buvo pagamintos iš naujo. Šiandien šios nuostabios brangenybės yra saugomos Londone, garsiajame Taueryje, ir stulbina savo didingumu.
Šv. Edvardo karūna (1661 m.)
Ši karūna buvo pagaminta valdant Karoliui II. Ji naudojama Vestminsterio vienuolyne vykstant karūnacijai. Karūna yra labai graži, bet sunki, sveria daugiau kaip 2 kilogramus. Dėl šios priežasties karalienė Viktorija, Elžbietos II prosenelė, kuriai ji pasirodė pernelyg sunki, įsakė pagaminti naują karūną, lengvesnę, kuria ir buvo karūnuota 1838 m. Tačiau nuo 1911 metų šv. Edvardo karūna vėl buvo pradėta naudoti per karūnavimo ceremoniją.
Britų imperijos karūna (1837 m.)
Ši didinga karūna buvo pagaminta 1837 m. karalienei Viktorijai. Bet jau po septynerių metų vienas iš rūmininkų karūną netyčia numetė ant žemės ir smarkiai ją apgadino. 1911 m. buvo pagaminta praktiškai identiška auksinė jos kopija ir ant jos perkelti visi brangakmeniai. Vėliau naujoji karūna kelis kartus buvo taisoma, kad būtų lengvesnė ir patogesnė. Dabar ji sveria 910 gramų. Šia naująja imperatoriškąja karūna buvo karūnuoti Jurgis VI (1937 m.) ir Elžbieta II (1953 m.). Tačiau per pačią karūnavimo ceremoniją kaip ir anksčiau naudojama šv. Edvardo karūna, o po karūnacijos iš Vestminsterio vienuolyno išeinančio monarcho galvą jau puošia prašmatni Britų imperijos karūna.
Garsieji Britų karūnos brangakmeniai
Tarp puikių spindinčių brangiųjų akmenų, kuriais yra gausiai nusagstyta karūna, esama keleto tikrai unikalių.
Ant karūnos viršaus, Maltos kryžiuje, spindi prabangus žydras paties šv.Edvardo safyras, paimtas iš jam anksčiau priklausiusio žiedo, o žemiau esančiame kryžiuje - garsusis ryškiai raudonas Juodojo Princo 170 karatų (34 g) rubinas, kurio istorijoje gausu nužudymų ir kraujo praliejimų. O ir jis pats primena kraujo krešulį. Po šiuo rubinu karūnos priekyje puikuojasi vienas stambiausių briliantų pasaulyje - Kulinanas II. Jo istorija yra tokia: 1905 m. britų kolonijos deimantų kasykloje Pietų Afrikoje buvo rastas milžiniškas daugiau kaip 3100 karatų (621 g) deimantas, kurio vertė prilygsta 94 tonų aukso kainai. Rastasis deimantas buvo pavadintas Kulinanu. Deja, deimante buvo įtrūkių. Tada buvo nuspręsta palei jau esamus natūralius įtrūkius jį perskelti. Meistras šlifuotojas, kuriam buvo patikėta ši užduotis atsakingam darbui ruošėsi keletą mėnesių, nors reikėjo atlikti tik vieną, bet labai tikslų smūgį. Viskas pavyko, deimatas suskilo į dvi dalis. Galop iš šio milžiniško deimanto po apdirbimo atsirado 105 briliantai: du stambūs, septyni vidutinio dydžio ir daug smulkių. Dideli ir vidutiniai briliantai pervardinti nebuvo, tik sunumeruoti. O dabar briliantas Kulinanas I (530 karatų) puošia karaliaus skeptrą, o 317 karatų Kulinanas II - Britų imperijos karūną.
Karūnos užpakalinėje pusėje akinamai spindi Stiuartų safyras, iki tol pakeitęs keletą savininkų. Iš pradžių jis buvo įtaisytas po Juodojo Princo rubinu, bet vėliau perkeltas į karūnos užpakalinę dalį, užleisdamas vietą deimantui Kulinanui II.
Be šių dviejų pagrindinių karūnų Taueryje yra saugomos ir kitos, taip pat vertos dėmesio, labai gražios ir garsios britų karūnos.
Indijos karūna ir Karalienės Marijos karūna
Kadangi pagal D.Britanijos įstatymus yra draudžiama karališkąsias regalijas išvežti už šalies ribų, karališkajai porai Jurgiui V ir Marijai, susiruošusiems aplankyti Indiją, buvo specialiai pagamintos dvi puikios karūnos. Pagal paskirtį jos buvo panaudotos tik vieną kartą.
Karalienės Motinos Elžbietos karūna (1937 m.)
Ši vienintelė platininė britų karūna, sverianti 500 g, buvo pagaminta 1937 m. Elžbietai, Jurgio VI žmonai, jo karūnavimo ceremonijai. Karūną puošia 2800 briliantų, tarp kurių garbingiausią vietą užima indiškas 105 karatų deimantas Kohinoras - vienas garsiausių pasaulyje.
