1 nuotr.1986 metais didžiausias iš žinomų ledkalnių - A23a - atitrūko nuo šelfinio ledyno, tačiau vėliau užstrigo Vedelio jūros dugne. Pastarosiomis dienomis jis netikėtai pradėjo dreifuoti Pietų vandenyno link.
Remiantis palydovų perduodama informacija, jis aptirpo tiek, kad vėl galėtų plaukti. Prie šito prisidėjo ir srovės bei stiprūs vėjai, remdamasi Britanijos antarktine tarnyba, informuoja agentūra „Reuters".
A23a priskiriamas seniausiems pasaulio ledkalniams. Jis sveria beveik trilijoną tonų, o jo plotas siekia apie 4 tūkst. kvadratinių kilometrų (maždaug 10 Vilniaus miestų). Ledkalnis juda 150 kilometrų per mėnesį greičiu. Kadangi dreifuojantis tokio dydžio ledo gabalas yra retenybė, mokslininkai atidžiai stebės jo trajektoriją.
Toliau įvykiai gali klostytis pagal keletą skirtingų scenarijų, du iš kurių kelia rimtą pavojų. Jeigu ledkalnis užplauks ant seklumos ties Pietų Džordžijos sala, pingvinai bus atkirsti nuo įprastų maisto šaltinių, o jeigu pasieks Pietų Afriką, gali tapti laivybos problemų priežastimi.
Ilgą laiką ant šio ledyno veikė tarybinė antarktinė tyrimų stotis „Družnaja 1". Kai 1986 metais ledynas pradėjo judėti, TSRS savo bazę jame panaikino.
