Rusijos mokslininkų teigimu, po liepos 30 d. įvykusio galingo žemės drebėjimo pietinė Kamčiatkos pusiasalio dalis pasislinko beveik du metrus į pietryčius, pranešė naujienų portalas „Meduza“.
Šis 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas – vienas iš 10 galingiausių per visą žmonijos istoriją ir didžiausias pasaulyje nuo 2011 m. – įvyko prie Rusijos tolimųjų rytų pakrantės ir visame Ramiajame vandenyne sukėlė cunamių pavojų.
Nors Petropavlovsko-Kamčatsko srityje poslinkiai buvo kuklesni ir siekė maždaug 50 cm, pietinėje pusiasalio dalyje įvykęs beveik dviejų metrų poslinkis parodo precedento neturinčią žemės drebėjimo jėgą ir taip aukšto lygio seisminiu aktyvumu pasižyminčiame regione.
„Remdamiesi geodinaminių stebėjimų rezultatais, atlikome preliminarius skaičiavimus. Paaiškėjo, kad visi mes gana smarkiai pasistūmėjome į pietryčius. Didžiausi seisminiai poslinkiai po liepos 30 d. įvykusio žemės drebėjimo buvo pastebėti pietinėje pusiasalio dalyje. Ten jie siekė beveik du metrus“, – savo platformos „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos mokslų akademijos Vieningosios geofizikos tarnybos regioninis skyrius.
Žemės drebėjimas sukėlė pirmąjį per 600 metų užfiksuotą Krašeninnikovo ugnikalnio išsiveržimą, taip pat aukščiausio Eurazijoje veikiančio Kliučevskaja Sopkos ugnikalnio išsiveržimą.
Nors žemės drebėjimas buvo labai galingas, apsieita be aukų.
Po jo kilęs cunamis padarė žalos Severo-Kurilsko uosto įrenginiams ir žuvies perdirbimo gamyklai, tačiau pasirodė esąs mažiau destruktyvus nei iš pradžių baimintasi.