Pranašystės apie 2025 m. iš praeities knygų ir filmų: kas išsipildė, o kas buvo tik fantazijos

Įdomu, kad daugelis rašytojų fantastų savo knygose jau seniai aprašė praėjusius ir būsimus šių metų įvykius. Jie rašė apie naujas technologijas, biorobotus ir klonavimą, kiti aprašinėjo apokalipsės baisumus.

Kaip šiuos metus įsivaizdavo didieji mokslo fantastikos pasaulio protai, kokios prognozės buvo neįtikimiausios ir kokias paraleles su mūsų dienomis galima įžvelgti jų kūryboje?

„Žmogaus kopija", 1964 metų serialo „Išorinės ribos" epizodas

Šio filmo siužeto pagrindas - Klifordo Simeko (Clifford Simak) 1951 m. parašytas apsakymas „Labanakt, misteri Džeimsai". Jame pasakojama apie pavojus, tykančius neaprėpiamoje kosmoso erdvėje. Tai - žanro klasika. 2025 m. žmonės žvalgo kitas planetas ir išranda naujus klonavimo būdus. Ir stengiasi surinkti nežemiškų gyvybės formų kolekciją.

Tiesa, pagal siužetą tai draudžia įstatymai. Tačiau tyrinėtojas Hendersonas Džeimsas spjauna į įstatymus: jis kontrabanda atgabena į Žemę pabaisą iš kitos planetos, ši pabėga ir pradeda žudyti žmones, o Džeimsas klonuoja save, kad jo antrininkas sunaikintų kraugerišką monstrą

"Kauliniai laikrodžiai", 2014 metų Deivido Mičelo (David Mitchell) romanas

Jeigu tikėsime D.Mičelo romanu, šie metai žmonijai taps tikru išmėginimu. Kūrinyje pasakojama apie Holi Saiks, pasižyminčios ekstrasensės gebėjimais, likimą. Ji mato ateitį: 2025 m. planetą užgrobia kažkokios fantastinės dviejų genčių nemirtingos būtybės.

Vienos išvengia mirties, nes žino reinkarnacijos paslaptį, kitos - aukoja vaikus, kad pratęstų savo gyvenimą. Žmones tos būtybės paniekinamai vadina „kauliniais laikrodžiais", šaipydamosi iš jų trumpo gyvenimo trapumo.

Autorius piešia itin baisius vaizdus ir tas pasibaisėtinas žiaurumas kelia beviltiškumo jausmą.

„Ateities medžiotojai", 1988 metų nuotykių filmas

„Kadaise išdidus pasaulis virto griuvėsiais, badu ir neviltimi - tai skaudžios karo pasekmės". Tokiais žodžiais prasideda veiksmo filmas „Ateities medžiotojai". Postapokaliptinis filmo siužetas primena filmą „Pašėlęs Maksas".

Prieš žiūrovų akis atsiveria branduolinio karo nusiaubto pasaulio vaizdai. Vienintelė žmonijos viltis išsigelbėti - senovinė biblinė ietis, galinti keliauti laike. Recenzentai iškritikavo filmą dėl ištęsto siužeto ir nevykusių mūšių scenų. Ekrane vyksta kažkoks chaosas, pagardintas jau seniai nusibodusias postapokaliptiniais šablonais.

„Bėgantis žmogus", Stiveno Kingo (Stephen King) 1982 metų romanas

Stivenas Kingas - vienas populiariausių mokslo fantastikos žanro autorių. Daugiausiai jis pagarsėjo „siaubo" kūriniais, bet S.Kingo kūryba aprėpia įvairius stilius. Jo romane ‚Bėgantis žmogus" skaitytojams pateikiamas niūrus požiūris į tai, kas jų laukia ateityje.

Norėdama žmones laikyti gniaužtuose, valstybė skleidžia savo propagandą per televizijos žaidimų šou „Bėgantis žmogus". Dalyvius medžioja specialiai samdyti žudikai, o sugebėjęs nuo galvažudžių pasprukti žaidimo dalyvis laimi didžiulį piniginį prizą. Kruviną dramą tiesioginiame eteryje stebi milijonai žiūrovų, o tai vaizdžiai liudija siaubingą moralės nuosmukį.

Kritikai knygą gyrė už skvarbų žvilgsnį į ateitį. Išties, šiandien, kai demokratija tapo tik iliuzija, kai skendime dezinformacijoje ir propagandoje, o praraja tarp turtingųjų ir vargšų vis didėja, romane vaizduojami įvykiai nebeatrodo tokie jau fantastiški.

„Mėsininkai", 2010 metų filmas

Žiaurus veiksmo filmas „Mėsininkai" atspindi gana cinišką požiūrį į žmonijos ateitį. Firma prekiauja dirbtiniais žmonių organais, kainos - didžiulės, ir žmonės lenda į skolas, kad galėtų už juos susimokėti.

Be to, jeigu žmogus neišgali paskolos grąžinti, pas jį ateina „mėsininkai" ir jo organus pasiima. Nežiūrint tam tikro primityvumo, filme pateikiamas įdomus požiūris į žmogišką godumą - dėl pasipelnymo žmonės yra pasirengę absoliučiai viskam. Be to, filmas atskleidžia, kokiu stebėtinu potencialu pasižymi bioinžinerija.

„Titanas", Džono Varlio (John Varley) 1979 metų romanas

"Titanas" - pirmasis garsios Džono Varlio trilogijos „Gaea" tomas. Knygoje pasakojama apie drąsių kosmoso tyrinėtojų komandą, kurios kosminis laivas įsirėžia į gigantišką stotį Saturno orbitoje. Bet tai, ką randa astronautai, juos pribloškia: jie išsilaipina tolimoje planetoje, kurioje auga nuostabūs, neįprasti augalai, vaikštinėja kentaurai. Filmas žiūrovą panardina į pasakišką fantazijų pasaulį, nors siužetas kartais beveik prilygsta absurdui.

„Ateities sportas",1998 metų filmas

Tai tikrai filmas apie sporto ateitį. 2025 m. sportininkai su riedučiais žaidžia žaidimą, vadinamą „Futuresport", kuris primena dabartinį žolės riedulį. Pagal siužetą - tai ne šiaip žaidimas, o kolonijinės ekspansijos priemonė.

Pasaulio supervalstybės siunčia geriausius savo žaidėjus kautis dėl teisės užimti naujas teritorijas. Filme pristatomos labai įdomios mintys apie tai, kas galų gale valdys pasaulį.

„334", 1972 metų Tomo Dišo (Thomas Dish) romanas

Tomas Dišas - vienas ryškiausių Naujosios bangos rašytojų fantastų, XX a. 7-8 deš. šiam žanrui suteikusių naujų spalvų. Žinomas cinikas 2025-ųjų Niujorką vaizduoja kaip savivalės pasaulį, knibždantį parsidavėlių politikų, pamišusių dėl valdžios eugenikų ir užguitų gyventojų, kurie iš visų jėgų stengiasi išgyventi. Dėl didžiulio gyventojų pertekliaus ir išteklių trūkumo vyriausybė pradeda kontroliuoti, kam galima turėti vaikų, o kam negalima.

T.Dišas perkelia skaitytoją į purviną, varganą ateitį, kurioje lavoninės darbuotojai nelegaliai prekiauja lavonais, o turtingi vaikai tiek pavargsta nuo savo gyvenimo, kad sumano įvykdyti žmogžudystę. Kitus valdžia šeria narkotikais, kad atitrauktų nuo kasdieninių rūpesčių. T.Dišas mirė 2008 m., bet rašytojo talentą liudija tai, kad jo kūriniai vis dar atrodo tokie patys aktualūs.

„Žemės draugas", Tomo Koragesano Boilo (Thomas Coraghessan Boyle) 2000 metų romanas

Mokslo fantastikoje vėl ir vėl gvildenama ekologinio kolapso tema. Tūkstantmečių sandūroje pasirodžiusiame T.K.Boilo romane pasakojama apie ekologijos aktyvistą T.Tirvoterį, kuris bando išgelbėti pasaulį nuo visiško sunaikinimo. Jis su siaubu stebi, kaip Žemė virsta dykuma, negrįžtamai išnyksta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.

Visame šitame chaose gyventojų skaičius toliau auga ir dar labiau sekina beveik išsemtus resursus. Nepaisant visų niūrių prognozių, knyga baigiama viltinga mintimi, kad gamta ras būdą atsigauti.