Sukurtas galingas priešnuodis gyvačių nuodams

„Cell" aprašytas gaminys apjungia vaistą varespladibą su antikūnais, gautais iš Timo Fridės (Tim Fride), amerikiečių roplių kolekcionieriaus, patyrusio apie 200 nuodingų gyvačių įkandimų, kraujo.

Tiesa, toks mokslinio tyrimo metodas kelia teisėtus etinius klausimus.

„Nepatarėme T.Fridei to daryti, ir niekam kitam to nebereikės daryti, nes mes turime visas reikalingas molekules", - nurodė Džeikobas Glenvilis (Jacob Glanville), biomedicinos įmonės „Centivax" iš Pietų San Francisko generalinis direktorius.

„Gyvatės nuodai yra pavojingi", - primena jis ir perspėja smalsuolius nesekti T.Fridės pavyzdžiu.

Šiuolaikiniai priešnuodžiai gaminami sušvirkščiant gyvatės nuodus arkliams ar kitiems gyvūnams, o po to surenkant gautus antikūnus. Kiekvienas priešnuodis apsaugo tik nuo kelių tipų nuodų, o ne žmogaus antikūnai gali sukelti sunkią alerginę reakciją.

„Atsižvelgiant į pažangias technologijas, kurias šiandien gali naudoti imunologai, kvaila būtų ir toliau pasikliauti šiais pasenusiais gydymo būdais", - patikino biologas Kartikas Sunagaras (Karthik Sunagar) iš Indijos mokslo instituto Bangalore.

Mokslininkai norėjo sukurti priešnuodį, kuris apsaugotų nuo visų ar didesnės dalies nuodingų gyvačių įkandimų. Šie planai yra gana realūs, tikina Dž.Glenvilis: „Nors egzistuoja 650 nuodingų gyvačių rūšių, visų jų nuodai priklauso toms pačioms 10-iai toksinų klasių".

Mokslininkai bandė patys surasti kokį nors „nevykusį gyvačių tyrinėtoją", bet vėliau iš žiniasklaidos sužinojo apie T.Fridę, kurį gyvatės ne tik sukandžiojo šimtus kartų, bet ir jis pats suleido sau daugiau nei 700 didėjančių mirtiniausių pasaulio gyvačių nuodų dozių.

Gavę etikos komisijos pritarimą ir „gyvačių mylėtojo" sutikimą, biotechnologai paėmė jo kraujo, kuriame saugoma imuninė milijardų antikūnų atmintis, mėginius. Siekiant dar labiau padidinti kuriamo preparato efektyvumą, jis buvo papildytas varespladibu - vaistu, slopinančiu raumenis ir nervų sistemos audinius naikinantį gyvačių nuodų fermentą.

Šis kokteilis apsaugojo eksperimentines peles, kurioms buvo suleistos mirtinos vienos iš 19-os nuodingiausių gyvačių nuodų dozės.

Mokslininkai pripažįsta, kad rezultatai yra daug žadantys, tačiau išreiškia susirūpinimą dėl etinės problemos pusės. Be to, nėra visiškai aišku, ar įmanoma gaminti žmogaus antikūnus pramoniniu mastu ir už prieinamą kainą.

Problema turi būti išspręsta kitu būdu, teigia Žanas Filipas Šipo (Jeanas-Philippe Shippo), nuodingų gyvačių įkandimų specialistas iš Prancūzijos nacionalinio tvaraus vystymosi tyrimų instituto: „Turime galvoti apie tai, kaip tiekti priešnuodžius į tas vietas, kur veisiasi nuodingi ropliai ir įtikinti pacientus kuo greičiau atvykti į ligoninę. Nėra pagrindo manyti, kad naujos kartos plataus spektro antikūnai pasieks tokių rezultatų."

Dž.Glenvilis iš dalies sutinka su tokiu požiūriu. Pasak jo, būtina pateikti įtikinamų įrodymų, kad naujasis priešnuodis yra tinkamas naudoti realiose situacijose, o tada pereiti prie bandymų su žmonėmis.

„Centivax" planuoja išbandyti eksperimentinį kokteilį su gyvačių įkąstais šunimis Australijoje - pirmiausia jiems bus suteiktas eksperimentinis gydymas, o jei jis neveiks po kelių minučių, jiems bus suteiktas įprastas.