Kalifornijos universiteto mokslininkai, kaip jau anksčiau daugelis jų kolegų, patvirtino, kad nejudri gyvensena kenkia sveikatai. Be to, jie dar paskaičiavo, kiek nejudrumo valandų tampa pavojingos.
Mokslininkų komanda pasinaudojo tyrimo „Moterų sveikatos apsaugos iniciatyva" duomenimis: buvo tiriama 5856 (63-99 metų) moterų bendra sveikatos bei širdies ir kraujagyslių sistemos būklė ir fizinis aktyvumas.
Pirmąsias 7 dienas jos ant klubo nešiojo prietaisą, fiksuojantį kūno padėties pasikeitimus ir aktyvumą. Paskui savanorių sveikatos būklė buvo stebima apie 10 metų, nuo 2012 iki 2022 m. Per tą laiką mirė 1733 tyrimo dalyvės. Mokslininkai, naudodamiesi konvoliucinio neuronų tinklo algoritmu, paskaičiavo, kiek laiko dalyvės sėdėjo, o paskui duomenis palygino su mirtingumo rizika.
Pagal duomenų analizę ir skaičiavimus, dalyvėms, kurios sėdėdavo 11 ir daugiau valandų per dieną, ankstyvos mirties rizika buvo 57 proc. didesnė už tų, kurios sėdėjo mažiau kaip 9,5 val. per dieną. Be to, net lengvi ar intensyvūs fiziniai pratimai nemažino mirties rizikos. Ši išvada atitinka ir ankstesnių tyrimų rezultatus: 2019 m. Bedfordšyro universiteto sporto medicinos specialistai nustatė, kad padidinus fizinių pratimų skaičių žala sveikatai dėl pernelyg ilgo sėdėjimo nemažėja ir yra susijusi su tokių ligų kaip širdies ir kraujagyslių ir antrojo tipo diabetas išsivystymo rizika.
Pagal keleto mokslinių darbų, įskaitant pastarąjį, rezultatus nesaikingu sėdėjimu galima laikyti nepertraukiamą buvimą tokioje padėtyje nuo 7 iki 11 valandų. Be to, sėdėjimas ilgiau kaip 30 min. be pertraukos jau didina arterinį kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
Ką daryti, jeigu darbas - sėdimas? Naujojo tyrimo autoriai siūlo naudotis bet kokia galimybe mažiau sėdėti. Specialistai teigia, kad žmogaus kūnas aiškiai nėra sukurtas nuolatiniam sėdėjimui, jis yra pritaikytas judėti ir „ima protestuoti", jeigu to judėjimo trūksta. Dėl technikos pažangos labai daug šiuolaikinių žmonių visą darbo dieną sėdi priešais monitorių, o vakare namuose - ir vėl priešais kompiuterio ar televizoriaus ekraną.
Išspręsti problemą galima išsiugdžius naudingą įprotį kaitalioti sėdėjimą, stovėjimą, judėjimą: pavyzdžiui, periodiškai atsistoti ir pavaikščioti po biurą arba pavaikštinėti kalbant telefonu.
Namuose verta vis atsistoti bent jau tam, kad įjungtumėte virdulį, įsipiltumėte vandens arba tiesiog pavaikščiotumėte po namus. Kitaip tariant, nuolatos daryti pertraukas.