1 nuotr.Pekino universiteto mokslininkai su kolegomis sukūrė metodiką įvairių veido vietų temperatūrai analizuoti ir pagal ją prognozuoti biologinį amžių ir medžiagų apykaitos ligas, tokias kaip diabetas arba hipertonija.
Naudojant termovizorių, dirbtinis intelektas fiksuoja menkiausius skruostų, nosies arba zonos aplink akis temperatūros pokyčius, kuriuos sunku pastebėti apčiuopomis arba plika akimi. Mokslininkai taip pat rado būdą pagerinti rodiklius, kurie buvo nustatyti ankstyvojoje stadijoje.
Komanda sukūrė dirbtinio intelekto modelį „ThermoFace" veido šiluminio vaizdo automatiniam apdorojimui ir analizei. Jis buvo kuriamas pagal 2811 tyrimo dalyvių (20-90 metų) iš Kinijos nuotraukas, darytas termovizine kamera.
Lygindami įvairių veido zonų temperatūrą ir savanorių sveikatos būklę, tyrinėtojai nustatė, kad nosies, akių ir skruostų zonų temperatūra yra susijusi su amžiumi ir kai kuriomis chroniškomis ligomis. Savo atradimą mokslininkai vadina „šiluminiu laikrodžiu".
Taigi, pagal tyrimo rezultatus:
- metams bėgant, nosies temperatūra žemėja greičiau negu kitų veido vietų, o temperatūra aplink akis, priešingai, kyla. Todėl DI modelis parodė, kad žmonių su šiltesnėmis nosimis ir /arba vėsesne akių zona biologinis amžius yra mažesnis (jaunesni). Šis rodiklis yra svarbus norint suprasti, kokiu greičiu organizmas sensta, o tai yra neatskiriamai susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais;
- aukštesnė skruostų ir akių srities temperatūra bendraamžių dalyvių grupėje taip pat pasirodė esanti susijusi su diabeto išsivystymu ir kepenų suriebėjimu.
- aukštesnė skruostų temperatūra ir šalta nosis - hipertonijos arba jos išsivystymo rizikos rodiklis.
Autoriai aiškina, kad temerpatūra aplink akis ir skruostuose kyla dėl padidėjusio ląstelių aktyvumo, susijusio su pažeistos DNR atkūrimu arba kova su infekcijomis. Dėl šių metabolinių parametrų ir atsiranda skirtumas tarp žmogaus chronologinio ir biologinio amžiaus. Jiems galima daryti įtaką fiziniais pratimais ir miego režimu.
Eksperimentas su 23 dalyviais rodo, kad vos dvi savaites kasdien po 800 kartų šokinėdami per virvutę jie sumažino savo „šiluminį" biologinį amžių. Pradėjo gerėti kai kurie medžiagų apykaitos procesai.
Mokslininkų grupė savo tyrinėjimus žada tęsti ir ketina išsiaiškinti, ar taip galima prognozuoti širdies ir kraujagyslių ligas ir miego sutrikimus.
Termovizinis metodas naudojant dirbtinį intelektą gali tapti paprastu ankstyvosios ligų diagnostikos ir savalaikio įsikišimo instrumentu.
