respublika.lt

LSMU lektorius T. Vaičiūnas apie 2 tipo cukrinį diabetą: „Ligą galima suvaldyti ir pasiekti remisiją“

2022 sausio 19 11:10:18
„TV topas" info

Cukrinis diabetas - liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Cukriniu diabetu pasaulyje serga apie pusė milijardo žmonių. Šiuo metu Lietuvoje ši liga yra diagnozuota daugiau nei 140 tūkst. gyventojų, kurių 10% serga 1 tipo ir net 90% - 2 tipo diabetu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Diabeto kontrolė. Asociatyvi pixabay nuotr.

 

Oskaro Minkovskio diabeto centro specialistė Eglė Minevičienė medicinos laidoje „Sveikas rytojus" pasakojo, kad tikroji ligos statistika yra dar liūdnesnė, nes yra itin daug nediagnozuotų atvejų, kai žmogus apie ligą, kuri naikina jo organizmą, net neįtaria.

„Būtent 2 tipo diabeto paplitimas yra labai didelis, pasaulyje šia liga serga 1 iš 11 žmonių, Lietuvoje, ypač kai kuriuose regionuose, serga 1 iš 10. Cukrinis diabetas yra klastinga liga. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nesukelia skausmo, žmogus jaučiasi gerai. Tačiau visi metaboliniai medžiagų apykaitos sutrikimai vyksta ir ligos šaknys į organizmą yra įleidžiamos vis gilau ir giliau", - kalbėjo E. Minevičienė.

LSMU lektorius, Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, Oskaro Minkovskio diabeto centro specialistas Tomas Vaičiūnas laidoje pasakojo, kad pasaulio mokslininkai jau seniai įrodė, jog viena iš svarbiausių 2 tipo diabeto atsiradimo priežasčių - modernios gyvensenos pasekmė. Specialistas dalinosi, kad gydymo poreikis Lietuvoje yra labai didelis ir džiaugėsi, kad LSMU specialistai sutelkė pajėgas ir šiandien specializuotame centre 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms gali pasiūlyti specialias gydymo programas.

„Nesubalansuota mityba, stresas, rizikinga elgsena, nesaikingas alkoholio, tabako gaminių vartojimas bei fizinis pasyvumas - įvairiausių klinikinių epidemiologinių tyrimų kontekste šie komponentai nurodomi kaip pagrindiniai rizikos veiksniai 2 tipo diabeto vystymuisi. Žinodami šiuos veiksnius, galime bandyti ligą sėkmingai suvaldyti ir, galbūt, pasiekti remisiją. Džiaugiamės, kad pagaliau galime pasiūlyti mokslu grįstas, klinikines, nefarmakologines intervencijas, būtent 2 tipo diabeto, nutukimo gydymui", - kalbėjo T. Vaičiūnas.

Oskaro Minkovskio cukrinio diabeto valdymo programa yra inovatyvi ir paremta naujausiais moksliniais tyrimais bei praktika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų ir gydytojų sukurtos programos tikslas yra padėti išvengti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo, o jau sergantiems - siekti ligos regresijos ar geresnio valdymo.

„Svarbu individualizuoti pagalbą, vertinti kiekvieno žmogaus sveikatos būklę, gyvensenos ypatybes. Negalime sakyti žmogui valgyti pusryčius 9 valandą, jeigu tas žmogus keliasi į darbą 6 valandą ryte. Tarptautinė bei Lietuvoje pradėta kaupti patirtis rodo, kad programos, kuriose bent dvi savaites žmogus gyvena nustatytu ritmu, pabando gautas žinias taikyti praktikoje, yra apibendrinamos naujausių mokslinių tyrimų rezultatų kontekste", - laidoje dalinosi gyvensenos medicinos specialistė E. Minevičienė.

Personalizuota ir šiuolaikiniam gyvenimo ritmui pritaikyta programa, koordinuojama skirtingų sričių medicinos specialistų, leidžia identifikuoti ligos priežastis, sėkmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir susigrąžinti kokybišką, pilnavertį gyvenimą.

Centro psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu paciento tvirta motyvacija - kad jis ne tik norėtų imtis permainų, bet ir žinotų, kaip jų pasiekti.

„Kartais pateikiu pavyzdį apie naujametinius pažadus. Dažnas sako: „Nuo sausio pirmosios pradėsiu sportuoti, pradėsiu rūpintis savo sveikata, keisiu savo mitybą". Žmogus išsikelia daug tikslų, bet labai dažnai tai ir lieka tik pažadais. Reikia, kad motyvacija būtų palaikoma per tam tikrus žingsnius: ar tas tikslas yra pamatuojamas, svarbus, reikšmingas, ką žmogus turi padaryti, kad tikslas būtų pasiektas. Kada žmogus išsikelia labai nerealistišką tikslą, tampa labai sunku išlaikyti motyvaciją", - dalinosi L. Digrytė.

Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas taip pat dalinosi, kad gerosios klinikinės patirtys 2 tipo diabeto gydymui, insulino rezistencijai, mažinimui, viršsvorio korekcijai dažniausiai yra susijusios su pagrindinėmis 4 „piliulėmis".

„Dažniausia priežastis, dėl ko žmonės turi sutrikusią angliavandenių apykaitą, yra neracionalūs pasirinkimai, diktuojami socialinės aplinkos. Įvairūs klinikiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergant 2 tipo diabetu, pacientai turi didelį dėmesį kreipti į produktų maistingumą, ne tik kalorijas. Taip pat, dažnas pamiršta fizinio aktyvumo svarbą. Mūsų tikslas yra priminti, kokį malonumą gali suteikti vidutinio arba mažo intensyvumo fizinis aktyvumas", - kalbėjo specialistas.

Ilgalaikius trokštamus rezultatus galima pasiekti tik tada, kai žmogus išmoksta ir pripranta prie naujo, jo sveikatai palankesnio gyvenimo būdo. Būtent ilgaamžiškumas ir tvarumas yra sukurtų ir individualiai pritaikomų programų tikslas.

„Išėjus iš kontroliuojamos aplinkos centro, viskas priklauso nuo paties paciento. Tai žinodami, mes užtikriname, kad mūsų pacientai, po intensyvios programos dalies, toliau turėtų galimybę konsultuotis ir tęsti pradėtą veiklą. Remdamiesi tyrimais, mes matome, kad tik pastatę pacientą ant vadinamų bėgių, bet toliau nevažiuodami kartu, susiduriame su rizika, kad pacientas vėl grįš į tą patį užburtą ratą", - pasakojo LSMU lektorius T. Vaičiūnas.

Gyvensenos medicinos specialistė E. Minevičienė taip pat dalinosi, kad dvi programos savaitės yra savotiškas paciento panardinimas į naujas patirtis. Atlikus tyrimus programos pradžioje bei pabaigoje, specialistai gali pamatyti konkretų rezultatą.

Su šypsena veide laidoje LSMU Lektorius Tomas Vaičiūnas atskleidė, kad gyvensenos intervencijos turi šalutinį poveikį, kurį specialistams teko stebėti ne vienoje klinikoje.

„Dažniausi šalutiniai poveikiai, pasitaikantys pacientams, yra cholesterolio mažėjimas, svorio kritimas, pilvo apimties sumažėjimas. Tai įvyksta ganėtinai drastiškai, per sąlyginai trumpą laiką, 36-40 savaičių", - laidoje džiaugėsi T. Vaičiūnas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • PREKIAUJA: „Vilniaus pergalė“ generalinis direktorius Rolandas Jančeris sureagavo į socialiniuose tinkluose pasirodžiusias „Pergalės“ produkcijos Rusijos parduotuvių lentynose, nuotraukas ir sako norintis pabrėžti, kad iš įmonės pusės veiksmų dėl šios situacijos imtasi dar prieš kelis mėnesius - gavus pirmuosius signalus esą pradėta aiškintis, per kurią šalį ir kokiais būdais produkcija be įmonės žinios patenka į prekybos vietas Rusijoje.
  • KANAPĖS: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nesikreipus ekspertinio vertinimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo projektų, pažeistas Seimo statutas, todėl siūloma grįžti į ankstesnę jų svarstymo stadiją - tokį sprendimą priėmė Etikos ir procedūrų komisija.
  • SKVERAS: Viename iš sostinės rajonų, Pilaitėje, prie naujai pastatytos Šv. Juozapo bažnyčios ir tik pernai duris atvėrusios Pilaitės gimnazijos, planuojama įrengti naują viešąją erdvę - 1,4 ha ploto skverą.
  • ALGA: Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą, rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys.
  • ŽELDINIAI: Vyriausybė nusprendė nepritarti želdinių naikintojų ir žalotojų griežtesniam baudimui - tokia išvada bus teikiama Seimui.
  • AMBASADORIUS: Vyriausybė pritarė ambasadoriaus Korėjos Respublikoje Ričardo Šlepavičiaus skyrimui ambasadoriumi Mongolijai.
  • TEISĖJAI: Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl keturių teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas: Gabrielė Kaktienė paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja, Miglė Kiršienė – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja, Greta Osinovskienė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja dvejiems metams, Jūratė Vaidelytė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja.
  • PAJAMOS: „Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys.
  • TERMINALAS: Klaipėdos konteinerių terminale jau trejus metus veikianti keltų linija – „TT–Line“ didina maršrutų kiekį ir nuo balandžio mėnesio pabaigos atidarys dar vieną kryptį į Karslhamną, Švediją.
  • NEDARBAS: Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje sausį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2%, bet yra 1 proc. punkto mažesnis nei prieš metus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kas meluoja K.Bartoševičiaus istorijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

-4 +4 C

 

-1 +5 C

-2 +2 C

0 +3 C

 

+2 +4 C

0-8 m/s

0-10 m/s

 

0-11 m/s