Nori paslaugos - susimokėk dukart

„Valstybiniame sveikatos apsaugos sektoriuje eilės pas gydytojus visuomet buvo ilgos, bet per pandemiją jos pasiekė iki tol neregėtą mastą. Dabar, norint patekti pas šeimos gydytoją, kartais tenka laukti eilėje mažiausiai kelias savaites, o apsilankyti pas specialistą daugeliui laimė gali nusišypsoti ir po pusmečio. Tad papildomas sveikatos draudimas, kuriuo savo darbuotojus draudžia privačios įmonės, daugeliui - išsigelbėjimas, o tuo pačiu ir labai svarbi motyvacinė priemonė. Būtent dėl šių priežasčių ir kitų išvešėjusių problemų valstybiniame apsaugos sektoriuje, auga papildomo darbuotojų sveikatos draudimo poreikis.

Šalies draudimo rinkoje 2022 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais, įmonių lėšomis finansuojamo darbuotojų sveikatos draudimo sutarčių apimtys išaugo 42 proc.", - tokį pranešimą išplatino viena Lietuvoje veikianti privati draudimo bendrovė.

Ar tokia situacija normali? Juk draudimo esmė ir yra mokėti įmokas, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, gautum išmoką arba paslaugą. Tai kodėl tada reikia antrą kartą susimokėti, kad gautum kokybiškesnę paslaugą?

„Tai - plėšikavimas, lupikavimas bei pasityčiojimas iš žmonių, nes sveiku protu tai nesuvokiama. Reiškia, tu, mokėdamas mokesčius, normalios paslaugos negausi - ji pasiekiama tik susimokėjus antrą kartą", - „Vakaro žinioms" konstatavo Marijampolės ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis.

Pasak jo, valstybinėje gydymo įstaigoje eilės neperšoksi, net jei būsi papildomai apsidraudęs, todėl tai yra būdas duoti papildomai užsidirbti privačioms įstaigoms.

„Papasakosiu šios savaitės situaciją. Budėjau ligoninėje ir pasitaikė sunkus ligonis. Išsiunčiau jį į Kauno klinikų traumų centrą operaciniam gydymui. Vidurnaktį jis grįžta. Kaip nori, taip suprask, kodėl. Įrašyta, kad operacija nereikalinga. Kokia esmė? Aukštos kvalifikacijos specialistai, profesūra, docentai valstybinėse įstaigose pabūna kelias valandas, o toliau eina dirbti į privačias. Jei tu pateksi į valstybinę įstaigą vėliau, didelis šansas, kad pateksi pas žemesnės kvalifikacijos gydytoją. Bet jei būsi apsidraudęs papildomai, nieko papildomo tu negausi.

Privačios draudimo kompanijos, meluodamos tik nori pritraukti klientų. Juk jei esu Akelaitis ir dirbu kaip gydytojas, priimsiu tiek pacientų, kiek spėsiu priimti ir už kiek man mokės ligonių kasos. Juk yra kvotos ir limitai. Ligonių kasos nustatinėja, kiek mokėti, už ką mokėti, už kokias paslaugas", - aiškino medikas.

Anot G.Akelaičio, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos nueina įvairiems neskaidriems projektams, todėl žmonių gydymui pinigų nebeužtenka, o draudimo kompanijos tuo naudojasi. Ir atsiranda tikinčių, kad apsidraudus papildomai greičiau pateksi pas gydytoją.

„Net jei ir greičiau patektum pas gydytoją, papildomas draudimas būtų absurdas. Nes tu ir taip apsidraudęs ir privalai gauti tokias pat paslaugas kaip visi apdraustieji. Juk jei parduotuvėje perki kelnes ir susimoki, antrą kartą niekas neprašo mokėti, kad kelnės dar ir su sagomis arba užtrauktuku būtų", - palygino gydytojas.

Pašnekovą piktina ir faktas, kad kai kuriose gydymo įstaigose pas specialistą eilėje reikia laukti mėnesių mėnesius, nes aiškinama, kad visos vietos užimtos. Tačiau jei sutinki už vizitą susimokėti iš savo kišenės, pas jį gali patekti net ir rytojaus dieną. Kokiu būdu atsiranda vietų, jei jų nėra?

„Vyt lauk tokių įstaigų vadovus reikia už tokį plėšikavimą. Norint, šitoje valstybėje viską galima sutvarkyti taip, kad ir eilių nebūtų, ir žmonės būtų patenkinti. Tačiau sistema netvarkoma, nes tokiu atveju „užsirauktų" galimybė plėšikauti.

Pinigų srautai visiškai nekontroliuojami, ypač privačioje srityje. Kontrolė prasideda nebent jei kažką papjauna arba nunuodija", - reziumavo G.Akelaitis.