Čia jo šalis. Lietuva per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas Lietuvoj yra atsiradę. Valstybe tebesivadinančios teritorijos ir dar tebesančios tautos likimas dabar priklauso nuo jo likimo. Nebeilgai laukti.
Posėdis tęsiamas, ponai prisiekusieji tarėjai. Melskimės. Sekmadienio vakarą, matyt, Motinos dienos proga, svarbiausias KGB slaptų bendradarbių sąrašo išviešinimo darbas pradėtas net be Seimo pernai atmestos peticijos ir vėl pradedamo naivuolių šturmo.
Per LNK televiziją, Info TV žinias, stebint visai krūpčiojančiai ir garsiai tylinčiai drąsuolių tautai. Paskelbta oficialiai, kad faktinio šalies vadovo, kurio niekas tokiu niekada nerinko, KGB byloje pusė - apie šimtą trisdešimt - lapų išplėšta ir nebeegzistuoja.
Naivuoliams, užingridams ir kitokiems paklusniems gyvulių ūkio aptvaro gyventojams pranešu banalų faktą, kad KGB savo bylų lapų niekada neplėšė ir nenaikino. Šios bylos buvo prieinamos griežtai apibrėžtam asmenų ratui, tvarkomos pagal griežtai ir konkrečiai nustatytą ir dokumentuojamą vidinę tvarką.
KGB registravo visus bylą turėjusius rankose asmenys, bylos buvo išduodamos pasirašytinai, pažymint datą ir naudojimosi laiką. Tokia veikla anais metais būtų nedelsiant pastebėta ir labai žiauriai baudžiama.
Juolab KGB objektyvus interesas buvo ne naikinti, o išsaugoti ir naudoti savo tikslams bylose sukauptą slaptą informaciją. Net Vaikystės sodų darželio šnekučių ir sodiečių grupių auklėtiniams akivaizdu, kad bylos lapai buvo išimti ir sunaikinti (arba slapta išsisaugoti) ne TSRS laikais.
Tai padaryta jau po to, naujausios Lietuvos istorijos laikais. Ir nuslėpti ar sunaikinti KGB byloje esančią kompromituojančią informaciją turėjo interesą tik vienas ir vienintelis subjektas pasaulyje.
Asmuo, kurio atžvilgiu byla buvo užvesta.