1 nuotr.Dabar ne tik paminklų, diktatorių, bet ir mitų griovimo epocha. Štai, paklausiu dėdės Googlo, ir tas atsako - paneigti mitai apie sėkmingą santuoką ir liemenėles, Kėgelio pratimus, apie pieno vartojimą, padangas ir kaktusą prie kompiuterio... Net apie kainų padidėjimą po euro įvedimo!
Na, o mitai apie antrą galą ir pilvo reikalus tai paneigiami kasdien šimtais. Pats laikas paneigti ir nuvalkiotą iki skylių, kvailokų politikų gudriai sukurptą mitą apie biurokratijos „mažinimą". Politikus mes matome tik per dėžę ar iš toli, su biurokratais mes susiduriame kasdien.
Valstybę žmogui atstovauja biurokratai, bet jie valdo ne kaip užsimano, o pagal politikų priimtus įstatymus, kitus valdžios potvarkius, nutarimus, instrukcijas. Valdininkai tiesiog yra valstybės nustatytų taisyklių vykdytojai, ir jei jos kvailos - ne vykdytojai kalti.
Visus svarbius darbus valstybėje atlieka tarnautojai, profesionalai, metų metus dirbantys savo srityje ir žinantys ją kaip penkis pirštus. Kiekvienos valstybės valdymo efektyvumo būtina sąlyga - gerai veikiantis jos aparatas.
Jį sukurti yra didelis, svarbus ir dešimtmečius trunkantis darbas. Išugdyti atsakingą, išmanų valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė karjera priklausytų nuo lojalumo valstybei ir žmonėms, o ne politikams, luomą.
Bet politikai labiau mėgsta "vadovauti" tam, apie ką neturi žalio supratimo. Nėra nieko dramatiškesnio biurokratui, kaip stebėti vis ateinančias naujas politikų bangas, kurios nušluoja patyrusius ir gabius tarnautojus tam, kad susodintų į vietas savus neišmanėlius.
Patyrusiems darbuotojams juokinga matyti, kaip koks naujai iškeptas "švarkuolis" - ministras, direktorius ar meras - ima „ryžtingai tvarkytis" naujame poste. Kaip beždžionė kosminiame laive - spaudo mygtukus kaip papuolė, nieko nenutuokdamas apie reikalus davinėja neįvykdomus nurodymus.
Ir kaltina už padarinius tuos, kurie tų neįvykdomų nurodymų neįvykdė. Taip, praeina pora metų, naujokas apsitrina, perpranta abėcėlę, sužino ką dera žinoti ir tampa normaliu vadovu. Kaip jau galėtų ir pradėti dirbti - bet jau laikas eiti lauk.
Ateina naujas, lojalus ir savas naujajai valdžiai neklystantysis su savo „komanda" - naujų neišmanėlių gauja, kuriuos reikia susodinti į postus. Na, kad visi būtų savi, juk suprantat. Kad nesavus būtų galima lengviau pašalinti, sugalvojama „reorganizacija". Ir laivas plaukia toliau.
Juokingiausia, kad visada juk politikai ateina nešini pažadais žmonėms mažinti biurokratų skaičių ir nuoširdžiai ta pasaka įtikėję! Bet gana greit pamato, kad biurokratų yra tiek, kiek reikia savo srities valdymo funkcijoms vykdyti, kad jie daug ir nelengvai dirba, o dažnai jų net ir per mažai.
Ir supranta, kad norint sumažinti biurokratiją, reikia tiesiog atsisakyti visų tų begalinių tvarkų su savo nesuskaičiuojamais aprašais, centralizuotos kontrolės, nepabaigiamų derinimų, reikalavimų, tikrinimų ir smulkmeniško iki absurdo reglamentavimo. Tada tarnautojų skaičius sumažėtų natūraliai ir lengvai.
Tačiau koks politikas tą pajėgtų? Kaip atsisakyti savo galimybių viską nurodinėti, kontroliuoti, jei ateidamas į valdžią žadėjai dar labiau viską centralizuotai išspręsti ir kontroliuoti?
O kur dar ateinančios "tvarkos" iš aukščiau, šimtuose puslapių surašyti Europos Sąjungos reglamentavimai apie agurkų ilgį ir pievų šienavimo taisykles? Juk jas irgi privalu vykdyti, pildyti ataskaitas ir formuliarus, kontroliuoti, nurodinėti, bausti, priversti!
Ir atsitinka tai, kas neišvengiama. Visi "revoliuciniai" sumažinimai virsta jų imitacija - neužimtų etatų likvidavimais. O naujoms genialioms idėjoms ir tonomis atplūstančioms tvarkoms įgyvendinti mikliai prikuriama naujų struktūrų.
Ir po kiekvienos „biurokratų mažintojų" kadencijos biurokratų padaugėja - tą matėme jau gal dešimtis kartų. Atžygiuojantys „kovotojai su biurokratija" vėl užtraukia giesmes apie jų skaičiaus mažinimą ir ima kurti naujas taisykles ir privalomus, dažniausiai beprasmiškus reikalavimus, kuriems vykdyti reikės dar daugiau darbuotojų.
Labiausiai politikai mėgsta postringauti apie tai, kokie tie valdininkai negeri ir žalingi! Tai kas, kad jie tik vykdo tų pačių politikų nustatytas „tvarkas" ir vertingus asmeninius nurodymus? Bet taip gali prieš žmones pasirodyti geru dvarininku ir pigiai susilaukti ovacijų.
Tai žiauriai patogu, nes esi visada teisus ir niekada nebūsi kaltas - kiekvienos žmonos svajonė! Žmonos ir politikai juk neklysta niekada. Parodykit nors vieną prisipažinusį ar prisipažinusią - pastatysiu alaus po aštuntos.
Skirtumas tas, kad žmonos nori patikti svetimiems, bet gulasi su savu. Politikai nori patikti saviems, bet gulasi su visais.
