1 nuotr.Didžiausias būdavo pagyrimas - būti šauniam, nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, turėti savo nepriklausomą pasaulį ir autoritetus, gitaras, pirktas Rygoj ir Liuksemburgo radiją naktimis prie nurimusio ežero, atskirą, jauną ir pogrindinį gyvenimą, roko kvadratus su savadarbe aparatūra ir seniams nebijoti gyventi pagal neprarastas, paprastas ir tikras vertybes.
O kaip mes neapkentėm viešo melo, bukos propagandos, dviveidystės ir šunuodegiavimo, kaip mes niekinom komformizmą ir komjaunuoliškus, suvaidintus entuziazmus! Šaunu ir normalu buvo neigti suaugusiųjų prisitaikėlišką gyvenimą, jų amžinus nutylėjimus ir pripučiamus principus, tikrumą, sušluotą po kilimu, atsisakymą būti laisviems, bijojimus net savo pačių nuomonės, išsakomos užsirakinus duris ir tyliai prie virtuvės stalo.
Argi buvo didesnė gėda nei būti komjaunimo „lyderiu" (į eilinius surašydavo visus net nepaklausę), skundiku ir pakaliku, savanoriškai pritariančiu melo sistemai ir siekiančiu savo naudos, aktyviai dalyvaujančiu visose mokyklos nesąmonėse? Baisi sarmata buvo tapti net įtariamu pataikaujant vardan karjeros, kalbėti propagandos ruporų tekstais, būti vienu iš jų.
Bet jaunystė seniai baigėsi. Ir mano senatvėj minios jaunųjų karštai pritaria protų plovimo mašinai, linksmai linguoja kičo ritmu, miaukčioja bukas, valdiškas propagandos klišes... O kaip dabar šaunu yra būti vienu iš jų, nes taip reikia gyventi! Ir kokia baisi gėda, kai tavo nuomonė kitokia negu viršininkų ir pinigų galios lojikų ir plojikų!
Protesto, jaunimo kontrkultūros, noro išsilaisvinti judėjimus pakeitė ištroškusių būti vergais paradai, dvasios ubagų koncertai, kur valdžiai skanduojama: Ačiū Už Tai, Kad Mus Šauniai Padulkinot! Ir nusenę žvaigždutės Baltuosiuose Rūmuose rikiuojasi prie prisitaikėliškumo apdovanojimų ir labai ryškiai fotografuojasi su parsidavimo mokslų daktarais, vyriausiais šalies biurokratais.
Dabar jaunimui šauniausia būti tokiam kaip visi, nuolankiai ir džiugiai priimti viską, didžiuotis savo prisitaikymu, susitaikymu ir menkyste - daugiau pozityvo, draugai! Jei būsim kitokie, tegu mus nubaudžia iki trečios kartos, teatima mūsų tarnybas, paskolas, blizgias mašinytes, rentas ir vaikus, ir mes tam džiaugsmingai pritarsim!
Kas vakarą lauksim naujų draudimų, baudimų, mokesčių ir diktatūros dovanėlių! Ir patys jas kursime, dalinsimės ir džiaugsimės vienas kitu! Lietuvos laikinieji administratoriai privers jus būti tokiais kaip reikia ir laimingais taip, kaip jums bus pasakyta! Iš jūs visi sieksit priversti kitus būti tokiais, o netylinčius kolektyviai, džiaugsmingai apspjaudysit!
Baimė būti kitokiais nebeleis jums būti savimi ir, tūkstančius kartų melą pakartojus, laisvai mąstyti jūs patys nebeišdrįsit ir pinigų galios sukurtą beprotybę ir netikrumą laikysit realybe. Nes jau nežinote, kas tai yra pačiam spręsti ir būti ne su banda? Ir kas baisiausia, gal nebenorite to sužinoti?
Kaip gera juk visada patikti ir įtikti, karštai pritarti viskam, ką sako ir daro galingi! Būti tokiu kaip visi - komforto ir laimės variklis. Ir bijot, kad kiti nesielgtų laisvai, pagal sąžinę ir įsitikinimus todėl, kad tai sugriautų visą jūsų gyvenimo teisumą.
