Kasdien vis šleikščiau. Argi nejaučiat, kad kuo toliau, tuo labiau gyvename beprotnamyje? Ir, kas baisiausia, kad kuo toliau, tuo labiau dauguma protingų ir dorų žmonių su tuo susitaiko? Priima absoliutų idiotizmą kaip normą? Ir su kiekviena diena - po naują idiotizmo dozę.
Viena "šaunuolė" („kolektyvinio landsbergio" komentarų topas), užuot dalyvavusi sporto varžybose, neturėdama jokių šansų laimėti atsisako varžytis, nes "dalyviai netinka", nors į varžybas atvyko puikiai žinodama, kas ten dalyvaus. Kaip logiška, ar ne? Ir jos "maikutę" perima Nacionalinis muziejus, poelgį karštai svarsto visa adekvati valstybė!
Kita "žuvelė" sudalyvauja, nors dalyviai irgi "netinka", bet turi šansų laimėti, todėl varžytis neatsisako. Ir laimi, tačiau pasijunta baisiai "nusidėjusi" ir „kolektyviniam landsbergiui" kalta, todėl bent įkanda jos neapkenčiamam, didžiule persvara kauniečių išrinktam merui, tuo "pateisinama" savo dalyvavimą. Ir tokį "puikų, vertybinį" poelgį svarsto, ovacijas kelia visa adekvati valstybė!
Provokatoriaus sukurstyta menkystų gauja skanduoja įžeidžią frazę „kolektyvinio landsbergio" neapkenčiamam politikui ir tą "įvykį" rodo ir rodo visos medijos. Ir bingo! - suvokus paskatinimą procesas išplinta! Gruzijos prezidentė atsisako pripažinti rinkimų rezultatus ir pasitraukti, siautėjantys pralaimėtojai šturmuoja valdžios institucijas - o Seimas tam pritaria ir reikalauja pratęsti!
Mūsų "konstitucijos garantas", matyt, ir šią "prezidentę" priims pagyventi už mūsų pinigus? Tuo tarpu „konservatnikų" daug didesnių nusikaltimų ir aferų galima jau ir nematyti? Šitiek pats pultas ir niekintas JEP G.Nausėda tampa savo priešų (?) fliugeriu ir daro viską, kas tik įmanoma, rinkimus pralaimėjusių interesams. Nugalėtojai jau perima liberalkonservatorių elgseną, jų įbruktus visuomenei "naratyvus" ir praktiškai tęsia visus jų darbus.
Didžiausias "kolektyvinio Landsbergio" nusikaltimas buvo ir yra ne daugiamilijoninės aferos, o jų pasekmės žmonių galvose. Sąmoningas, racionaliai ir ciniškai suplanuotas kenkimas, siekiant suskaldyti ir supriešinti visuomenę, kad būtų galima ją valdyti kaip tik nori. Ir tai pavyko.
Jie privatizavo Ukrainą, t.y. natūralią daugumos žmonių užuojautą karo naikinamai tautai pavertė savo politikos įrankiu ir naudoja savo grupuotės valdžios ir įtakos išlaikymo tikslams. Isteriška, kasdieninė, žiniasKLAIDOS injekcijomis palaikoma propaganda tapo profesionalių patriotų veiklos dūmų uždanga.
Kritika „konservatai" imta laikyti kritika Ukrainai. Ir labai daug naivių, primityviai agitacijai paveikių žmonių tuo įtikėjo. Argi to nepastebėjot feisbuke? Tik pakritikuok „kolektyvinį landsbergį" - bemat subildės kanopos ir atlėks šimtai įniršusių "kovotojų", kurie neturi absoliučiai jokių argumentų, išskyrus neapykantos išskyras.
Ir nuėjus pasidomėti į jų paskyras 999 atvejais iš 1000 rasi Ukrainos vėliavas ir „kolektyvinio landsbergio" aktyvistų įrašėlių pasidalinimus. Net nekalbėsiu apie Konstituciją ir teisę piliečiams turėti savo nuomonę ir ją viešai reikšti. Šiuolaikinėje, "laisvoje" Lietuvoje pasiektas lygmuo, kada bet kokia nuomonė, nepatogi „kolektyviniam landsbergiui", yra "prorusiška" ir "Putino naratyvas".
Dar daugiau, kai kurios nuomonės ir istoriniai vertinimai, užuot juos išdiskutavus viešai, kas demokratijoje būtų pamatinis principas, yra įtvirtintos įstatymu ir kitokios nuomonės baudžiamos. Na, kaip ir SSSR BK 58-10 str. Buvo "antitarybinė", dabar patapo "prorusiška" agitacija ir propaganda.
Iš esmės tai juk tas pats, totalitarinis visuomenės prievartavimo įrankis, valdžiai nesugebant ar bijant viešame dispute įrodyti savo teisumo. Esu provincijos žmogus, dažnai bendrauju su "eiliniais" piliečiais. Patikėkit, nemaža dalis yra nusistačiusi jau nebe prieš absoliučiai suktą valdžią ir buką jos politiką, o prieš Lietuvos valstybę.
Ką privalo daryti tikrai atsakinga valdžia karo akivaizdoje? Telkti ir vienyti žmones išbandymams, daryti viską, kas įmanoma, valstybės ir visuomenės konsolidavimui. Sustabdyti bet kokius skaldymo ir susipriešinimo veiksmus, patyčias, priešų paieškas ir panieką pilietinei visuomenei žiniasklaidoje.
Ir nieku gyvu nesinaudoti situacija žmonių laisvėms ir teisėms suvaržyti. Laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai apie jokį valstybei būtiną solidarumą ir vienybę su visuomene net negalvojo. Ukrainos tragedija nedelsiant pasinaudota savo naudai, tarsi to būtų ilgai laukta ir tam ruoštasi. O gal tikrai jie to laukė?
Valdžia, užsidariusi nuo visuomenės, susitapatinusi su valstybe ir niekinanti daugumos savo piliečių valią, prasidėjusių geopolitinių lūžių laikotarpiu šią grėsmę padarė kritiška. Patyčios ir priešų ieškojimas, panieka didžiajai daugumai Lietuvos Respublikos piliečių, dabar yra didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui.
Visuomenės nuomonės persekiojimas niekur oficialiai nepaskelbtas ir juridiškai nelegalus. Bet patyliukais piktdžiugiškai palaikomas, įvairiausių naudą užuodusių aktyvistų-chunveibinų entuziastingai vykdomas ir neviešai valdančiųjų visuotinai remiamas. Taip, mes jau dabar esame kare.
Kare su valstybę užvaldžiusiomis, iš esmės antivalstybinėmis grupuotėmis, kurioms melas, klasta, visuomenės klaidinimas ir apgaulė yra natūralus veikimo būdas. Aktyvioji visuomenės dalis dabar yra pagrindinis vidaus priešas, kurį jiems reikia sunaikinti ir jie panaudos tam viską, kas tik įmanoma ir neįmanoma.
Mūsų valstybės ateitis sprendžiama dabar ir priklauso nuo to, ar leisime ir toliau su mumis daryti tai, ką daro jau tris dešimtmečius valstybę besidalinančios valdančiųjų grupuotės. Ir didžiausią pavojų kelia ne tankai, o „kolektyvinio landsbergio" įgyvendintas nusikalstamas visuomenės suskaldymas.
Apsidairykime feisbuke, darbe, artimoje aplinkoje ir pamatysime - visuomenė padalinta į nesutaikomų priešų stovyklas. Kurios viena kitos neapkenčia labiau už viską pasaulyje ir springdamos bukais teiginiais viena su kita "kovoja". Kokių mums dar priešų, jei turime vienas kitą!
Baisus yra tas bukumas, nes jie nuoširdžiai įsivaizduoja, kad „taip Lietuvai reikia"! Ir dar baisiau yra tai, kad didžioji visuomenės dalis tyli, nenori kištis, bijo to bukumo. Tokios vidinių karų draskomos valstybės yra bejėgės permainų epochose, kada mažas tautas gali išgelbėti tik vienybė ir susitelkimas.
O kaip Ukraina, pasakysit? Kas ten buvo, puikiai žino - dauguma jos žmonių taip pat prieš globalizmo idiotizmą, prieš tradicinių vertybių naikinimą, prieš LGBTQ ir genderizmo propagandą, prieš visokias tautų suverenumą naikinančias ES "federalizacijas". Vadinasi ir jie yra "vatnikai"?
Manipuliavimas Ukrainos karu savo antivalstybinei, antitautinei politikai, propagandai ir visuomenės kontrolei yra nusikalstamas, gėdingas ir ciniškas „kolektyvinio landsbergio" veikimas. Prisidengti kitos valstybės kova už savo išlikimą savo valstybės piliečių laisvių slopinimui - kas tai yra?
Tai iš esmės antiukrainietiška veikla ir patyčia iš šios tautos tragedijos.