Astra Genovaitė ASTRAUSKAITĖ: Paskutinis žodis „Riaušių“ bylos teisme

Tą patį įrodė ir daugybė kitų kaltinamų žmonių advokatai, garbūs teisininkai, kurie teigė, kad byla suklastota, kad jokių riaušių nebuvo, o tik vyko (numanomų politikų sprendimu) žiaurus VST pareigūnų susidorojimas su likusiais po taikaus dienos protesto apie trimis/keturiais šimtais žmonių, norėjusių po Seimo posėdžio pasikalbėti su valdančiais politikais, užduoti jiems klausimus, kuo remdamiesi jie savo nutarimais įvedė nežmoniškas represijas Lietuvoje.

Taikų ir gražų 2021 metų RUGPJŪČIO 10 dienos protestą prieš kovidines represijas organizavau viena, su nei vienu čia teisiamu žmogumi nesusitarusi, dar ir dabar daug jų nepažįstu, žmones kviečiau taip pat viena ir per socialinio tinklo Facebook renginių svetainę, kur talpinami ne tik Vilniaus savivaldybės, bet ir visos Lietuvos renginiai, taip pat kviečiau žmones ir ŠS suvažiavime, nes kiekvienas renginio organizatorius nori, kad kuo daugiau dalyvautų žmonių jo renginyje. Ir iš tiesų, suvažiavo tūkstančių tūkstančiai žmonių net iš tolimiausių Lietuvos kraštų.

Tą dieną Neeiliniame Seimo posėdyje (kalbėjo Seimo opozicijos nariai) turėjo būti priimami ne tik Nepaprastosios padėties sukarinti įstatymai, bet ir gydytojų bei vaikų priverstinio skiepijimo bandomaisiais skiepais įstatymas. Bet, ko gero, pabūgę tokios minios žmonių, valdantieji politikai į darbotvarkę jų net neįtraukė. Priverstinio gydytojų skiepijimo įstatymas buvo atidėtas spalio mėnesiui, bet Seimo daugumos balsais buvo atmestas.

Apie mano organizavimą ir dalyvavimą vadinamosiose riaušėse.

Visi kaltinami žmonės, liudytojai, visi policininkai teisme paliudijo, kad po 16:00 val. manęs prie Seimo nebuvo, nes mano teisėtas dienos renginys buvo pabaigtas, tad nesuprantu, ką aš šitame teisme trečius metus veikiu?

Kodėl organizavau Vilniuje tais metais ne tik rugpjūčio 10 dieną, ir ne tik tų pačių metų Spalio 16 dieną, bet daug daugiau panašių renginių, nors esu tik Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokytoja, poetė, bet atsakysiu ne savo, o Maironio žodžiais, kuris kalba mano mintimis ir širdimi:

Numesk, Tėvyne, rūbą seną,
Kurį užvilko svetimi!
Jį meilės kerštas tekūrena
Tėvynės meilės ugnimi!

Į darbą, vyrai! Šalį jauną
Prižadins meilės rytmetys;
Galybė meilės viską griauna:
Žiemos ledus ji sutirpdys.

Ranka mus spaudžia geležinė.
Krūtinę apkala ledais:
Uždekim meile sau krūtinę!
Į kovą stokim milžinais!

Tas ne lietuvis, kurs tėvynę
Bailiai kaip kūdikis apleis;
Kursai pamins, ką bočiai gynė
Per amžius milžinų keliais.

Tas ne lietuvis, kurs jos būdo.
Jos žemės dainų nemylės,
Neverks, kad patys sūnūs žudo,
Kas verta meilės ir garbės.

Tas ne lietuvis, kurs dar bijo
Atsižadėt sapnų nakties,
Kurs bėgs nuo žygių, kalavijo,
Kursai didžiais darbais nešvies!

Visą savo gyvenimą buvau ir esu Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ja būsiu ir iki mirties. Tad nesu abejinga lietuvių kalbai, lietuvių tautai, Lietuvos žmonių kančioms.

2021 m. Spalio 16 d. eitynėse gyniau Lietuvos žmones nuo prievartos, segregacijos makabriškai skambančiais "Galimybių pasais" ir ketinimo prievarta skiepyti pirmiausia gydytojus ir vaikus, gyniau laužomą Lietuvos Konstituciją, minėjau ją net 36 kartus visų eitynių metu, tai ir sudarė mano kalbos pagrindą, ką ir paminėjo nepriklausomas ekspertas Benjaminas Kondratas, teigdamas, kad „Lietuvos teismo ekspertizės centro tyrėjos Gintarės HERASIMINKIENĖS atliktas Astros Genovaitės Astrauskaitės iš visos kalbos konteksto ištrauktų sakinių vertinimas nėra išsamus ir objektyvus, nes tyrimas yra šališkas ir neobjektyvus, kadangi Astros Genovaitės Astrauskaitės visos kalbos branduolį sudaro Lietuvos žmonių teisių gynimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, ko ekspertė net neužsiminė, tik stengėsi tendencingai, pagal policijos tyrėjos užsakymą, apkaltinti Astrą Genovaitę Astrauskaitę karinio perversmo Lietuvoje skatinimu, kas neatitinka nei renginio, nei Astros Genovaitės Astrauskaitės kalbėjimo renginio metu tikslų. Tuo remiantis galima teigti, kad Gintarės HERASIMINKIENĖS atliktas tyrimas nėra nei išsamus, nei objektyvus, nei sąžiningas".

Gyniau vaikus ir suaugusius nuo politikų sprendimais vykdomos prievartos, segregacijos, represijų, nes juk ir Maironis kalbėjo, kad:

Tas ne lietuvis,
Kurs Tėvynę,
Bailiai kaip kūdikis apleis...

Neorganizavau jokio perversmo. Gyniau represuojamą Lietuvą žodžiais, juk aš Mokytoja, aš kalbu alegorijomis, kalbu metaforomis. Juk nesakiau konkrečiam karo vadui: „Tu vesk savo karius", turėjau omeny Maironį, Kudirką, Škirpą. Juk neorganizavau ginkluotos grupės ar ginklų pirkimo. Jūs, prokurore Romualdai Betingi, užsiimat demagogija, mokytojos jausmingus žodžius įsakęs tyrėjai Daivai KUNIKAUSKIENEI apversti aukštyn kojom.

Kagėbistinio susidorojimo šleifo negalintys atsikratyti sovietiniai politikai ir jiems tarnaujantys Vilniaus apygardos prokurorai TOKIOMIS bylomis siekia įbauginti Lietuvos žmones, užgniaužti Tautos pilietiškumą, dalyvavimą politiniame šalies gyvenime, rinkimuose, rūpintis lietuvių tautos ateitimi. Todėl į Seimo, Prezidento rinkimus, nusivylę politine valdžia, kaskart ateina vis mažiau Lietuvos žmonių.

Kas neskaitėte vienuolės Nijolės SADŪNAITĖS, persekiotos sovietinės Lietuvos KGB veikėjų, paskutinio žodžio teisme kalbos, būtinai perskaitykite, nes su manimi Vilniaus apygardos prokuratūra bandė susidoroti tais pačiais metodais: jei nekalbi, išsiųsim į buvusį KGB kalėjimą, dabar - teismo psichiatrinės ekspertizės Utenos stacionaro kalėjimą mėnesiui, vėliau (mane įspėjo ten dirbantys žmonės ir ragino ieškoti pagalbos) buvo ketinta mane išvežti į Rokiškio uždarąją, taip pat kalėjimo tipo psichiatrinę ligoninę trims metams.

Tai sužinojusi, viešinau Seimo nariams, spaudai. Tik įsikišus Seimo Žmogaus teisių komitetui, atvykus Seimo nariams, Signatarams į buvusį KGB kalėjimą ir po pokalbio su prokuroru Romualdu Betingiu bei su laikinąja Utenos valstybinės teismo ekspertizės stacionaro pasibaisėtino elgesio direktore, buvau po savaitės išlaisvinta.

Ačiū jiems, to meto Seimo Žmogaus teisių komiteto nariams, susirūpinusiems pažeidžiamoms mano teisėmis, ačiū vicepirmininkui Dainiui Kepeniui, signatarui Algirdui Endriukaičiui, Seimo nariui Petrui Gražuliui, kitiems Seimo opozicijos nariams, kurie, susipažinę su mano teisėtai organizuotų protestų video įrašais, iškart suprato, kad nepadariau jokio nusikaltimo ir esu persekiojama, represuojama dėl to, kad kalbėjau tiesą apie tuometinės taip vadinamų "konservatorių" ir liberalų, (įslaptinusių Rusijos KGB agentų Lietuvoje sąrašus 90-čiai metų (15m+75m) politikų baisius, represinius, antikonstitucinius sprendimus, taikytus nesutinkantiems dalyvauti medicininiame eksperimente su sveikais žmonėmis.

Gal pamenate, kaip Lietuvos „valdovas" kalbėjo, kad „Lietuvoje bepročių labai daug..."? Todėl, manau, jei jiems būtų pavykę kagėbistiniais metodais mane uždaryti į beprotnamio kalėjimą, tai būtų visa jų užvaldyta spauda rėkusi, kad „beprotė organizavo protestus, o Lietuvos bepročiai į juos susirinko", bet kai nepavyko sumanytas planas, tai apie „Lietuvos bepročius" kalbos taip ir nutilo.

Tiesa ir šviesa, Dievo palaiminta, visada nugali. Akivaizdu, kad mūsų visų parodymais ir profesionalių teisininkų, advokatų pastangomis akivaizdžiai išaiškėjo šiame teismo procese apjuodinta Tiesa.

***

Todėl savo baigiamąjį žodį noriu pabaigti Vinco Kudirkos žodžiais:

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tikiu teisingumu, tikiu teisėjų nešališkumu ir sveiku protu. Prašau teismo panaikinti visus kaltinimus ir mane išteisinti.