Yra tokia mokslo rūšis kaip ekonominių procesų matematinis prognozavimas. Bendraujant su joje dirbančiais specialistais, teko įsitikinti, kad šio mokslo principu galima prognozuoti ir daugelį visuomenėje vykstančių bei turinčių įvykti, mus visus paliečiančių dalykų.
Šiuo atveju mūsų kalba suksis apie artėjančią Lietuvon kriminogeninės situacijos katastrofą, kuriai mūsų valstybės vadovai yra visai nepasiruošę.
Čia kalba neina apie mūsų aukštą ir gražų, kurį skandinavų bankų noru išsirinkome savo šalies prezidentu.
Pakalbėkim apie buvusį kelių policijos komisarą, buvusį šalies premjerą, o dabar tapusį LR Seimo pirmininku Saulių Skvernelį, kuris mūsų Konstituciniame Teisme, kai esame parlamentinė valstybė, galėtų bylinėtis su šalies prezidentu, kuris yra pirmesnis valstybėje.
Daryčiau prielaidą, kad žmonės, rinkdami į valdžią buvusius teisėsaugos pareigūnus mūsų teisingumo stokojančioje šalyje, tikisi savo gyvenime daugiau tvarkos, ypač, kai visi ženklai rodo, jog artėjame prie kriminogeninės krizės.
Pernai Estija paskelbė, kad gali dalį savo kalėjimuose turimų laisvų ir tuščių vietų išnuomoti kalinių perteklių turinčioms skandinavų šalims. Estų teisėsaugininkai sunkių nusikaltimų šuolį savo šalyje prognozavo po keleto metų ir iki to laiko savo įkalinimo įstaigų paslaugas siūlė kaimyninėms valstybėms.
Visada žavėjausi estų ramumu, šaltu ir racionaliu mąstymu, tik kilo klausimas, ką ir kaip su šiomis problemomis ruošiasi veikti mūsų valdžia.
Man, kaip eiliniam Lietuvoje gyvenančiam piliečiui, iki šiol taip ir liko nesuprasta mūsuose įvykdyta reforma, kai, pasibaigus darbo valandoms, uždaromi policijos komisariatai.
Atrodytų, kad vakarais, naktimis ir poilsio dienomis nusikalsti linkę asmenys taip pat nieko neveikia? Visais laikais ir prie visų valdžių, saugodami viešąją tvarką, apylinkėse dirbdavo įgaliotiniai, turėję sau priskirtoje teritorijoje agentūrinį tinklą, kuris buvo remiamas. Tokiomis sąlygomis dirbdamas pareigūnas turėjo puikią informaciją apie jam pavestoje apylinkėje vykstančius dalykus.
Dabar visa tai sunaikinta ir kodėl tai buvo padaryta, negaliu suprasti kaip buvęs LR Seimo narys, dvi kadencijas dirbęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Nebent pasitelktume sąmokslo teorijas, kuriomis remiantis, turėtume konstatuoti, kad Lietuvos valdžioje dirba žmonės, patys naikinantys savo valstybę.
Sako, jog bet kurį teiginį galima pagrįsti arba paneigti skaičiais. Šiandien mūsų šalies policijoje trūksta arba neužpildyti apie tūkstantis darbuotojų etatų. Matematika atskleidžia tiesą, kaip ir tai, kad visi nusikaltimai, kada tauta artėjant galimam, su kriminogenine situacija susijusiam sunkmečiui, paliekama be patikimos policijos priedangos, turi savo vardus ir pavardes.
Konservatorių, save įvardijančių kaip didžiausiųjų lietuvybės mylėtojų, paskirta Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė buvo tas valdžiažmogis, kuris policijos pareigūnų algas sutvarkė taip, jog šie pradėjo palikti savo tarnybą ir ieškotis kito darbo, supratę, kad nei čia dirbdami, nei išėję pensijon, normaliai neišgyvens. Ir tai - ne vienintelis „šauniosios ir šlovingosios" Vytauto Landsbergio įkurtos partijos žygdarbis naikinant lietuvių tautą bei jos saugumą.
Po konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus įvykdytos „naktinės" reformos Lietuvą paliko ir iš jos emigravo daugiau kaip šimtas tūkstančių mūsų tautiečių. Po konservatorės Ingridos Šimonytės vadovavimo šalies ministrų kabinetui mūsų valstybė pasiekė rekordinį, katastrofišką emigrantų skaičių valstybėje - daugiau nei du šimtai tūkstančių.
Bet kuriam sveikai mąstančiam žmogui, kuris mato, kas darosi Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinės Karalystės sostinėje Londone ir net pačiame jo centre ar Paryžiaus musulmonų gyvenamuose rajonuose, aišku, kad greit bėdų sulauksim ir mes. Vienas kolega atkreipė dėmesį į tai, kad teroro aktus islamo teroristai vykdo ne tik šaudymais ir sprogdinimais, bet vis dažniau su automobiliais įsirėždami į minią žmonių.
Mano pastebėjimas - ne tik į trečiųjų šalių piliečius jau priekabiaujančius šventadieniais prie moterų konservatorių valdomo Vilniaus mero miesto centre, ne tik į rusakalbe, su kuria taip kovoja mūsų valdžia, tapusioje sostinėje, bet ir į lietuviškai nekalbančius „Bolt‘ų" vairuotojus...
Pabandykite sau atsakyti į klausimą - kada? Kada tai atsitiks nekontroliuojamu mastu pas mus, kada į tai, kaip į labiausiai nykstančios tautos problemą, rimtai pasižiūrės LR Seime sėdintys, riebių katinų mąstymų, mano manymu, įgiję buvę eks policininkai S. Skvernelis ir A. Stončaitis, užsiimantys savo gerove bei piaro reikalais.
Nuo pat mūsų nepriklausomybės atstatymo pradžios tuo užsiėmė mūsų save „faktiniu šalies vadovu" pasiskelbęs patriarchas V. Landsbergis ir jo komanda - Tėvynės Sąjunga su savo giminaičiais, kai „dvaro žiniasklaida" visus jų, mano manymu, ekonominius nusikaltimus pateikdavo kaip ekonomines pergales prieš sovietinę sistemą ir ideologiją. S. Skvernelis, būdamas viešųjų ryšių „specu", puikiai perprato tą žaidimą, kuriame blogi darbai žiniasklaidoje pateikiami kaip pasiektos pergalės.
Būdamas policijos generaliniu komisaru, jis išgarsėjo, kai prašomas tuometinės LR Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės atsisakė suaktyvinti jos dingusio sūnaus paiešką. Tai labai patiko tuomet opozicijoje buvusiems konservatoriams, kurie sugebėjo už tai šį Suvalkijos bernioką sau priklausančioje žiniasklaidoje padaryti didvyriu, o tikrumoje įsirašė į savo kontroliuojamų valdžiažmogių komandą.
Buvęs socdemų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, artėjant 2016 metų LR Seimo rinkimams, kvietė S. Skvernelį į savo sąrašą, bet šis, matydamas augančius valstiečių-žaliųjų partijos reitingus, pasirinko R. Karbauskio komandą. Ambicingasis Ramūnas tikriausiai nesuprato, kokį Trojos arklį pas save įsileido ir net patikėjo jam šalies premjero pareigas, kuriose būdamas, ministrų kabinetą suformavo iš artimų prezidentei D. Grybauskaitei (suprask, konservatoriams) žmonių. Kas buvo vėliau, jau žinome.
Premjeriaujant S. Skverneliui, geriausia iš ES tokio tipo įmonių - „Lietuvos geležinkeliai", kuri mokėjo geras algas savo darbuotojams ir mokesčius valstybei, po mūsų ministro pirmininko sprendimų atiduota konservatorių artimiems žmonėms ir tapo dotuojama iš biudžeto. Kas tapo iš, anot JAV esančio Jelio universiteto, geriausiai visame pasaulyje tvarkomų miškų Lietuvoje, kai premjeras S. Skvernelis čia įvykdė urėdijų reformą, matom visi ir kiekvienas.
Jei tikėsime R. Karbauskiu, kuris teigia, kad slapta įvykdęs „Igničio" akcijų pardavimą, tuometinis premjeras S. Skvernelis visa tai derino su tada buvusiu opozicijoje konservatorių partijos pirmininku G. Landsbergiu, viskas atsistoja į savo vietas. Mus valdo „valdžiažmogiai", besivaikantys pelno sau, kuriems valstybėje gyvenantys piliečiai rūpi tik rinkimų laikotarpiu, kai reikia patekti valdžion ir vaizduoti save geresniais nei dabartiniai valdantieji.
Nors, jei pažiūrėsit į praėjusios LR Seimo kadencijos darbą, tai pamatysit įdomų dalyką. Trūkstant taip mūsų nemėgtos „trijų mergelių" valdančios daugumos balsavimui jų koalicijos žmonių, dažnai juos papildydavo ir įstatymus priimdavo dabartinių valdančiųjų „skvernelininkų" politikai. Turim, ką turim tame mūsų užsienio pinigais iki šiol maitintoje „dvaro žiniasklaidos" nuomonės formuojamoje visuomenėje.
Tik vis galvoju, kai pasibaigus karui Ukrainoje, grįš iš fronto gerai ginklą išmokę naudoti žmonės, kaip jie elgsis su viso to nepatyrusiais ir įvairių „skvernelininkų" savo valstybėse vadovaujančiais politikais, kuriems svarbiau jų titulai, gerovė, o ne atsakomybė esant užimamose pareigose.