Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie aktualijas

Geopolitinį antausį patyrė ne tik tarptautinė bendruomenė, bet ir dideles viltis į šį susitikimą dėjusi Donaldo Trumpo bei Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano diplomatija.

Galimybė, kad šie du kariaujančių valstybių lyderiai susitiks akis į akį, sukėlė milžinišką ažiotažą, tačiau Kremlius paskelbė delegacijos sąrašą, kuriame Putino pavardės nebuvo. CNN mėgino išsiaiškinti, ar tai galutinė pozicija, bet galiausiai tapo aišku: Rusijos prezidentas nedalyvaus.

Į Stambulą buvo deleguota žemesnio rango delegacija, vadovaujama patarėjo Vladimiro Medinskio bei viceministrų iš gynybos ir užsienio reikalų ministerijų.

Net jei šios derybos ir būtų įvykusios, jos veikiausiai nebūtų atnešusios greitų ar apčiuopiamų rezultatų, o taip pat - ir ilgai žadėto „susitarimo", apie kurį nuo pat savo sugrįžimo į Baltuosius rūmus kalba Donaldas Trumpas. Vis dėlto pats faktas, kad Kijevas ir Maskva galėtų susitikti tiesiogiai bet kokiu lygiu, būtų buvęs reikšmingas žingsnis ketvirtus metus trunkančiame kare.

Kol susitarimas neįvyko, karas tęsiasi, o Europos lyderiai toliau drebina orą pareiškimais apie neišvengiamą Ukrainos pergalę, kurios tikimybė šiandien ne ką didesnė nei XX a. pabaigoje prognozuotos komunizmo pergalės visame pasaulyje.

Vadinamoji „teisingoji žiniasklaida" toliau pasakoja pasakas apie žlungančią Rusijos ekonomiką ir keletą kartų spėjusį mirti Putiną.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, sulaukusi nepalankaus Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl SMS susirašinėjimų su „Pfizer" vadovu Albertu Bourla, karštligiškai ieško milijardų karo pramonei, o karo industrijos akcijos toliau kyla į neregėtas aukštumas.

Bet jei norime suprasti, kam iš tiesų nenaudinga taika, verta pažvelgti į Vokietijos gynybos pramonės gigantę „Rheinmetall", kuri planuoja statyti karinę gamyklą Lietuvoje.

Nuo 2022 metų pradžios iki 2025 metų gegužės „Rheinmetall" akcijų kaina išaugo daugiau nei 20 kartų - nuo maždaug 85 eurų 2022 metais iki 1 744 eurų gegužės 9-ąją, o gegužės 15-ąją pasiekė 1 592 eurus. Šį augimą lėmė ne kas kita, kaip karas, išaugę Europos gynybos biudžetai ir geopolitinė įtampa.

2025 metų kovą įmonės rinkos kapitalizacija viršijo 82,5 milijardus JAV dolerių - daugiau nei Vokietijos pramonės flagmanas „Volkswagen". Tai ženklas, kad Europoje gynybos sektorius tampa vienu iš pagrindinių ekonomikos variklių.

Kol Vakarai didina karines išlaidas, Lietuvoje įsitvirtina ne tik karinė psichozė, bet ir nuoseklus pinigų surinkimo mechanizmas. Vienus pinigus renka profesionalūs paramos rinkėjai, kuriems leidžiama pasilikti iki penktadalio aukų „administravimui", kitus - pati valstybė, kurdama vis naujas mokesčių reformas. Kai prekybos centre pamatysite, kad vafliai pabrango nuo 1,29 iki 1,79 euro, nedrįskite to vadinti infliacija - tai tik „prekybos centro mokesčių reforma".

Finansų ministras Rimantas Šadžius paskaičiavo, kad jei Seimas pritars valdančiųjų Vyriausybėje šią savaitę patvirtintai ir Seimui teikiamai vadinamai „mokesčių reformai", Lietuvos gynybos fondas 2025 metais pasipildys 300 mln. eurų, o 2026-aisiais - jau daugiau nei 500 mln. Ar tai daug?

Skaičiuokite patys: Lietuva planuoja įsigyti 44 „Leopard 2A8" tankus už 950 mln. eurų - tai vienas didžiausių karinių pirkinių šalies istorijoje. Avansas už juos bus sumokėtas jau šiemet, o batalionas, oficialiai, turėtų būti suformuotas iki 2030 metų. Tiesa, pikti liežuviai kariniuose sluoksniuose plaka, kad realiai jis veiks tik apie 2034-uosius. Ir kaip pasakytų legendinis Ostapas Benderis - „pinigai ryte, kėdės vakare".

Verta prisiminti, kad Lietuva nuo 2022 metų Ukrainai skyrė daugiau nei 1,5 mlrd. eurų karinės, humanitarinės ir finansinės paramos. 2024-ųjų lapkritį Seimas priėmė Valstybės skolos įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvai garantuoti paskolas Ukrainos subjektams iki 250 mln. eurų, o negrąžinimo atveju - padengti nuostolius iš valstybės biudžeto. Be to, Lietuva planuoja kasmet skirti Ukrainai paramą, siekiančią 0,25 proc. BVP. Palyginimui - kultūrai 2025 metais numatyta skirti iki 2,5 proc. BVP.

Jau beveik pusmetį Briuselyje nuobodžiaujantis Andrius Kubilius šiuo metu eina Europos Komisijos nario pareigas ir yra atsakingas už gynybos pramonę ir kosmosą. Jis aiškina, kad karas Ukrainoje turi tęstis - ne dėl karo, o tam, kad būtų užkirstas kelias galimai Rusijos naujai agresijai prieš NATO šalis.

Jo žodžiais, paliaubos dabar reikštų Rusijos persiginklavimą. Tačiau ar įmanoma sėdint Briuselio kabinetuose ir auginant europinius lašinius pasisakyti dar ciniškiau, kai tuo metu fronte kasdien žūsta šimtai vyrų?

Tuo tarpu viso pasaulio blogio įsikūnijimu Vakaruose vadinamas Donaldas Trumpas keliauja po Persijos įlankos šalis ir ten tiesiog derasi dėl investicijų į JAV ekonomiką. Saudo Arabijoje pasiektas susitarimas dėl 600 mlrd. dolerių investicijų, su Kataru - dėl dar 1,2 trln. dolerių. Ir tai - tik pradžia.

Skirtingai nei mūsų politikams, Trumpui nė minties nekilo inicijuoti „mokesčių reformos". Jis, visą gyvenimą praleidęs versle, žino, kad ekonomika auginama ne mokesčiais, o verslu ir prekybos sutartimis. Štai kodėl jis pristatė „One Big, Beautiful Bill" - įstatymo projektą, kuriuo siūloma mažinti ar panaikinti mokesčius arbatpinigiams, viršvalandžiams ir net kai kurioms socialinėms išmokoms.

Kaip taikliai yra pasakęs Platonas: „Didžiausia neteisybė - sakyti, kas teisinga, bet daryti, kas neteisinga."

Ir sunku nesusimąstyti - iš kur jis taip tiksliai pažino šių dienų politiką ir ją vykdančius politikus?