respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atgavimą

(150)
Publikuota: 2024 gegužės 10 07:10:26, Gintaras FURMANAVIČIUS, publicistas, politinis veikėjas
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Esu tikras, kad dauguma mano skaitytojų nepastebėjo, kad šią savaitę buvo pažymima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, minima kasmet gegužės 7 dieną. Ji skirta paminėti kovojusiems prieš carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai - kalba, knygų leidyba, lietuviška spauda ir bet koks kitas laisvas žodis.

 

Visi esame girdėję apie knygnešius, kurie nesitaikstė su draudimais ir paslapčia platino lietuvišką spaudą. Carinės Rusijos valdžia ištisus keturis dešimtmečius draudė ją, už jos platinimą žmonės buvo persekiojami ir baudžiami. Nesėkme buvo apvainikuotos tuometinės valdžios pastangos įpiršti rusiškas raides lietuviškuose raštuose.

Puikiai prisimenu laikus, kai su savo sporto mokyklos krepšinio komanda, nuvažiavę į turnyrus kokioje nors Moldavijoje ar Azerbaidžane, sunkiai galėdavome įtikinti vietinį jaunimą, kad mes Lietuvos mokyklose mokinamės savo gimtąja kalba, o rusiškai kalbame tik rusų kalbos pamokose, kurių, tiesą sakant savaitėje turėjome daugiau, nei lietuvių. Sunkiai tarp mūsų skynėsi kelią kvailystė, kuri skelbė, jog visa tarybinė liaudis, gyvenanti 15 broliškų respublikų kalbės tik viena kalba ir ta kalba bus rusų.

Nuo knygnešių laikų prabėgo 150 metų. Kokia situacija yra šiandien? Dabar juk niekas nedraudžia mūsų gimtosios kalbos ir laisvo žodžio. Teoriškai - taip. O kaip yra iš tiesų? Kalba šiandien yra naikinama labai rafinuotai ir žymiai subtiliau, nei tai darė carinės Rusijos valdžia. Juokais yra sakoma, kad tarybiniais laikais lietuvių kalba ruseno, o dabar anglėja. Gausius rusizmus mūsų kalboje pakeitė anglizmai su lietuviškomis galūnėmis. Liko tik noriai ir gausiai net jaunimo tarpe vartojami rusiški keiksmažodžiai.

Tuo tarpu šiandieninėje kalboje atsirado visokių keistų naujadarų, kurių reikšmę suvokti gali tik prakutęs aukštesnį išsilavinimą bei didesnes pajamas gaunantis sostinės gyventojas. Reikia pavyzdžio? Prašau. Visą gyvenimą vartojau žodį „kryptis". Visai neseniai sužinojau, kad galima vartoti ir žodį „destinacija."

Žodį „vieta" galima pakeisti „lokacija", o vietoj žodžio „kūryba" tapo madinga vartoti žodį „kreatyvas". Vardinti galima būtų ilgai, bet juk jūs viską patys matote. Taip pat atsiranda ir nauji lietuviški žodžiai - visai neseniai išgirdau naujadarą „judumas", kuris, anot „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" teikiamas kaip žodžio „mobilumas" sinonimas. Tai ar ne laikas žodį „automobilis" pakeisti į „autojudulis"?

Štai ir dabar, rašydamas šį tekstą, girdžiu per Žinių radiją tokį sakinį: „Jis tai darė hopefully žiūrėdamas į dangų, o man tai buvo stiprus impact'as". Tai jaunai laidos vedėjai savo kūrybines kančias aprašo kažkoks komiku prisistatantis jos draugelis. Beje, jau kurį laiką niekam nežinomų draugelių kalbinimas tapo įprasta praktika kažkada buvusiame respektabiliame Žinių radijuje.

O jei norite suprasti, kad nesuprantate lietuviškai, paklausykite geriausiu krepšinio žurnalistu pripažinto vyruko vedamos krepšinio pokalbių laidos „Pikenrolas", kurios pavadinimas puikiai skambėtų lietuviškai „Du prieš du" ir reikštų tą patį krepšinio derinį. Grįžta į madą ir iš mokyklų uoliai stumiama rusų kalba. Tiek daug rusiškai kalbančių žmonių Vilniaus gatvėse teko girdėti tik gūdžiais tarybiniais laikais, kai net stotelių pavadinimai troleibusuose buvo pranešami rusų kalba.

O kokia situacija šiandien yra su spaudos atgavimu? Dažnai savaitgaliais dalinuosi regioninės žiniasklaidos rašiniais, kuriuose tikrai galima aptikti nuostabių tekstų, minčių bei pokalbių su tyliai savo darbus dirbančiais išmintingais mažų miestelių žmonėmis.

Tai kaip diena ir naktis skiriasi nuo to, ką randame taip vadinamoje centrinėje žiniasklaidoje, kuri labai mėgsta girtis kasdien vis augančiu savo populiarumu. Kasdieninis gąsdinimas karu, valdančiųjų rinkiminė propaganda, elitinių Lietuvos dykaduonių nuotykiai ir atvirasis eurovizijos nevykėlių giesmių čempionatas - dominuojančios šventinės spaudos atgavimo dienos savaitės temos.

Mes jau seniai nebeturime didžiosios dalies lietuviškos žiniasklaidos. Kaip nebeturime lietuviškų pinigų ar lietuviškų bankų. Šių metų pradžioje naujas lietuviškas portalas www.77.lt atliko tyrimą, kurio rezultatai daugiau, negu akivaizdžiai parodo, kas užsakinėja muziką Lietuvos žiniasklaidoje.

Štai naujienų agentūra BNS buvo įsteigta Estijoje ir priklausė „Eesti meedia grupp", dar 1920 metais Kaune įkurta Lietuvos naujienų agentūra ELTA - nuo 2022 metų jau estų bendrovės „Ekspress Grupp" nuosavybė.bitės grupė2006 metais įkurtą portalą lrytas.lt, sulaukiantį iki milijono unikalių apsilankymų kas mėnesį, tais pačiais metais net be Konkurencijos tarnybos leidimo įsigijo ta pati estų „Ekspress Grupp", valdanti dar ir portalą Delfi.

„TV3 Group" (seniau vadinosi „All Media Baltics") buvo įsteigta 2017 metais. Ši žiniasklaidos bendrove dabar priklauso „Providence Equity" JAV privataus kapitalo fondo valdomai telekomunikacijų įmonei „Bitės grupė". Būtent 2017 metais „Bitės grupė" nusipirko Estijos bendrovę „Viasat", valdančią televizijos kanalus „TV3", „TV6", „TV8", taip pat radijo stotį „Power Hit Radio" ir kitus Baltijos šalyse veikiančius prekės ženklus. Pagrindinė „Bitės grupės" akcininkė JAV investicijų bendrovė „Providence Equity" per savo įkurtus fondus turi sąsajų su gerai visiems žinoma „Black Rock".

Malonia išimtimi kartu su LNK valdančia lietuviško kapitalo „MG Baltic Media" grupe yra „Respublikos leidiniai" - retas pavyzdys, kai žiniasklaidos priemonės nuo pat savo atsiradimo visą gyvavimo laikotarpį yra valdomos lietuvių. Nepaisant to, jog „Respublikos" leidinių grupė neturėjo kitų valstybių verslininkų užnugario, ji daug metų yra tituluojama viena įtakingiausių ir didžiausių tarp Lietuvos dienraščių, keliančių suirzimą visoms lietuviškoms valdžioms, kurios visais įmanomais ir neįmanomais būdais nori užčiaupti burnas rašantiems šiam dienraščiui ir portalui.

Geroji naujiena yra ta, kad žmonės nėra tokie kvaili, kaip kai kas norėtų, todėl pasitikėjimas nuolat meluojančia žiniasklaida stabiliai krenta. 2021 metų rugpjūčio mėnesį žiniasklaida šalyje pasitikėjo tik keturi iš dešimties arba 40 procentų suaugusių šalies gyventojų ir daugiau nei pusė (56 procentai) nepasitikėjo.

Tai tuo metu buvo patys prasčiausiai šalies žiniasklaidos vertinimai nuo 1996 metų pradžios. Primenu, kad per 2009-2011 metų ekonominę krizę žiniasklaida pasitikėjo 48 procentai respondentų ir tiek pat ja nepasitikėjo. Tuo tarpu naujausi 2024 metų kovo mėnesio duomenys sako, kad žiniasklaida pasitiki jau tik 31,4 procento.

Nereikia abejoti, kad tokie žemi pasitikėjimo žiniasklaida rodikliai sąlygoti vis didėjančia socialinių tinklų įtaka. Ypač tai pasijautė pseudopandemijos metu, kuomet žmonės žinių išmoko ieškoti ne kovidiniais pinigais nupirktoje žiniasklaidoje, o keitėsi informacija socialiniuose tinkluose, kuriuose siautė mano jau ne kartą aprašyti fakčekeriai ir tekstai buvo masiškai cenzūruojami. Ar tai jums neprimena knygnešių laikų?

Praėjusios Spaudos atgavimo šventės proga sveikinu baigiančius išnykti, bet vis dar pasitaikančius sąžiningus žurnalistus, nenuilstančius kovotojus už švarią lietuvių kalbą ir visus, besidalijančius svarbia ir įdomia informacija socialinių tinklų erdvėje! Neabejoju, kad mes dar kartą atgausime ir kalbą, ir spaudą.

„Likimas visada išmintingųjų pusėje" - sakė 480 metais prieš mūsų erą gimęs senovės Graikijos dramaturgas Euripidas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
657
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (150)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebite Europos futbolo čempionatą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +20 C

+14 +22 C

+12 +17 C

+20 +27 C

+15 +24 C

+16 +22 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s