Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie lakmuso lapelį

Visi prisimena mokykloje girdėtą žodį lakmusas, kuris yra cheminis indikatorius, kieta bespalvė medžiaga, gaunama iš kai kurių kerpių. Naudojamas filtravimo popieriaus juostelių, įmirkytų lakmuso tirpale, pavidalu tirpalų rūgštinei ir šarminei terpei nustatyti. Bendrinėje kalboje šis žodis dar yra naudojamas vieno ar kito įvykio indikacijai pažymėti.

Šiuo metu jau yra pasirašyta naujos koalicijos sutartis, pasidalintos ministerijos ir netrukus mes sužinosime naujosios vyriausybės narių pavardes. Šiandien noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną viešumoje garsiai minimą kandidatą į vyriausybės narius.

Pastaraisiais metais visas pasaulis yra kaip niekada arti globalaus konflikto, todėl svarbiausios vyriausybėje yra užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrų pozicijos. Abi jos tampriai siejasi su Konstitucijos 84 straipsnyje Lietuvos respublikos Prezidento numatytomis funkcijomis. Užsienio ministru numatoma skirti prezidentūroje besidarbuojančią patyrusią diplomatę Astą Skaisgirytę. Ši kandidatūra nekelia abejonių, po Lietuvos anūko siautėjimo ji bus atgaiva Lietuvos užsienio reikaluose.

Tuo tarpu viešumoje jau kurį laiką sklando labai netikėta Krašto apsaugos ministro pavardė - tai Dovilė Šakalienė. Leiskite jums pateikti kelis šios personos biografijos faktus, nesunkiai surandamus viešojoje erdvėje. 1978 metais gimusi politikė 1994-1995 metais pagal Atviros Lietuvos fondo mainų programą mokėsi Amerikoje. Kaip visi puikiai žinote, Atviros Lietuvos fondas - tai yra valstybes iš vidaus ardanti ir spalvotas revoliucijas mėgstanti organizuoti struktūra , kurią finansuoja Džordžas Sorošas. 2001 metais iškilioji politikė baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą ir įgijo psichologo specialybę. 2004-2015 metais darė karjerą „Žmogaus teisių stebėjimo institute" ir nuo projektų vadovės pakilo iki vykdančiosios direktorės. Tuo metu jo dalininkais buvo Amerikos lietuvis Arūnas Pemkus, Henrikas Mickevičius ir Dainius Pūras.

Čia trumpam stabtelkime. Kas gi yra tas stebėjimo institutas? „Žmogaus teisių stebėjimo institutas" - nevyriausybinė organizacija, dirbanti žmogaus teisių srityje. Institutas buvo įkurtas 2003 metais, siekiant skatinti atviros, demokratinės visuomenės vystymąsi Lietuvoje. Tai to paties Atviros Lietuvos fondo remiama organizacija, kuri Nuo 2012 metų vykdo tuometinės ŽTSI Programų direktorės Dovilės Šakalienės Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos kvietimu parengtą pilietinės visuomenės paramos programą, finansuojamą 2009-2014 metų finansinio laikotarpio Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo.

2016 metais Lietuvoje buvo stebima muilo opera apie dramatišką Dovilės Šakalienės atleidimą iš minėto instituto vadovės pareigų ir jos onkologinę ligą, apie kurią pati Dovilė sakė taip: „Sužinojau pernai vasarą, bet jau iki tol pusantrų metų mano sveikata vis labiau šlijo. Tiek laiko vėžys ir griovė mano organizmą. Nesu iš tų, kurie klausia, kodėl man taip nutiko. Aš žinau kodėl - dirbau po 60 valandų per savaitę, daug viršvalandžių, buvo daug streso." Nekorektiška komentuoti sveikatos problemas, todėl šios temos nevystykime.

Atleidimą iš pareigų ji komentavo taip: „Taip, tai įvyko vienoje Vilniaus kavinių. Gyvenime turbūt nepamiršiu šio momento. Man buvo pasakyta, kad instituto dalininkai nusprendė pašalinti mane iš pareigų ir pasiūlyta pasirašyti pareiškimą. Atsakiau, kad tai labai netikėta ir aš noriu pagalvoti. Ponas Pemkus pasakė, jog nėra ko galvoti, kad čia nieko asmeniška, tik verslas, ir jei aš nepasirašysiu pareiškimo išeiti savo noru, rytoj būsiu atleista."

Kiek kitaip šią situaciją komentavo vienas iš instituto dalininkų Arūnas Pemkus: „Dalininkai turi pakankamai motyvų, kodėl reikėjo priimti sprendimą ir atleisti ponią Šakalienę, bet apie tai kažkodėl nekalbama. Visi dalininkai turi nemažai patirties, mes nedarėme skubotų sprendimų. Dvejus metus su ponia Dovile vyko pokalbiai dėl instituto veiklos, tačiau niekas nesikeitė, darėsi vis blogiau. Atėjo laikas padaryti sprendimą."

Jūs patys pasidarykite išvadas apie šį visą Lietuvą sudrebinusį atleidimą, apie kurį mums noriai pasakojo visa sorošinė žiniasklaida. Tuo tarpu ponia Dovilė laiko veltui neleido. Kažkokiu būdu priplaukusi prie tobulai nemokančio pasirinkti komandos narių Ramūno Karbauskio ji tais pačiais 2016 metais dar drėgnais nuo ašarų skruostais pravėrė Seimo duris, nes 2016 metų rinkimuose ji iš 30 Valstiečių ir žaliųjų sąrašo vietos pakilo į 17 ir pateko į Seimą. Ji taip pat dalyvavo Naujamiesčio vienmandatėje, kur į antrąjį turą nepateko.

Pas valstiečius ponia Dovilė ilgai neužtruko ir 2017 metais papildė socialdemokratų gretas. Tais pačiais 2017 metais Seime buvo priimtas Dovilės Šakalienės inicijuotas ir labai agresyviai, pasinaudojus garsiaja „Matuko istorija" stumtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo apibrėžtas ir uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus bei reformuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Ji buvo Švietimo ir mokslo komiteto narė, o artėjant 2020 metų rinkimams numigravo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

2020 metais su socialdemokratų sąrašu paskutiniuoju 8 numeriu į Seimą patekusi, o vienmandatėje vos penkta likusi ponia Dovilė švietimu jau nebesidomėjo, kardinaliai pakeitė savo veiklos sritį ir iš karto tapo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare.

2024 metų rinkimuose ponia Dovilė vėl buvo išrinkta pagal sąrašą, jame užėmė 7 vietą, vienmandatėje tradiciškai pralaimėjo, užėmusi ketvirtąją vietą.

Ir štai, dabar jos pavardė minima kaip kandidato užimti vieną svarbiausių valstybės postų. Tikėtina, kad tai tiktai dažnai naudojamas triukas, kai tikrųjų kandidatų pavardės slepiamos po įvairiais muliažais, siekiant juos apsaugoti nuo žiniasklaidos purvo vonių. Labai noriu tuo tikėti, nes man sunku įsivaizduoti, kaip Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras klausytų ir vykdytų tokios ministrės nurodymus.

Palyginkime, kas gi yra mūsų kaimynų latvių Gynybos ministras? Tai Andris Sprūds, kuris 1997 metais įgijo Vidurio Europos istorijos magistro laipsnį Vidurio Europos universitete Budapešte, 1998 metais - politikos mokslų tarptautinių santykių magistro laipsnį Latvijos universitete, o 2005 metais apgynė politikos mokslų daktaro laipsnį Jogailos universitete Krokuvoje, Lenkijoje. Taip pat studijavo ir atliko mokslinius tyrimus Kolumbijos universitete, Johnso Hopkinso universitete, Oksfordo universitete, Upsalos universitete, Norvegijos tarptautinių reikalų institute ir Japonijos energetikos ekonomikos institute įvairiomis temomis, susijusiomis su energetiniu saugumu ir politika Baltijos jūros regione, posovietine vidaus ir užsienio politika bei transatlantiniais santykiais.

Jei Vyriausias Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadas Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtintų šią galimai socdemų siūlomą kandidatūrą į Krašto apsaugos ministrus, tai bus aiški lakmuso indikacija, kad armonaičių, bilotaičių ir dobrowolskų era niekur nedingo - ji tik pakeitė formą. Labai tikiuosi, kad taip nebus. Laukti liko nedaug, kitą savaitę mes jau galime sužinoti naujų vyriausybės narių pavardes.