Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie meilę gamtai

Mūsų akys yra taip pripratusios prie kasdien matomo gamtos grožio, kad mes jo dažniausiai net nepastebime. Kaip nepastebime ir to, kokie švarūs kasdien vis gražėjantys mūsų miestai ir miesteliai, kol netenka nuvykti į kokį nors Londoną ar Paryžių, kurie dėl suprantamų ir visiems puikiai žinomų, bet draudžiamų garsiai įvardinti priežasčių tampa vis mažiau ir mažiau panašūs į tuos gražius miestus, kuriuos mes kažkada pamatėme, vos atsivėrus geležinei uždangai.

Pasidalinti mintimis apie Lietuvos grožį su jumis nusprendžiau po to, kai šią savaitę važinėdamas po Lietuvą per žinias išgirdau tai, kas mane tikrai sukrėtė. Tikriausiai ir jūs girdėjote, kaip praėjusią savaitę valdančiuosius šlovinanti ir jų vis gausėjančius skandalus mandagiai apeinanti žiniasklaida džiugiai ištrimitavo dvi naujienas.

Pirmąją jų paskelbė garbanotas nesusipratimas ekonomikos ir inovacijų ministro kėdėje ir ji skambėjo taip: „Naujoji sprogmenų gamykla Lietuvoje yra aiškus signalas agresoriui, kad mes neatsitrauksime. Ukrainos ir Europos gynybiniai pajėgumai didėja ir didės, kalbant tiek apie ginkluotę ir amuniciją, tiek apie pažangias gynybos ir saugumo technologijas".

Kalba šioje dažnai kartojamoje mantroje eina apie tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Ukrainos įmone pasirašė Ketinimų protokolą dėl RDX sprogmenų gamyklos statybos. Numatoma, kad darbai turėtų prasidėti kitąmet. Čia verta paminėti, kad Armonaitės vadovaujama ministerija dar šiemet inicijavo įstatymų pataisas, kurios leidžia karo pramonės projektus Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą, be įprastų kitų įmonių statyboms reikalingų dokumentų ir derinimų su įvairiomis institucijomis.

Antra naujiena buvo paskelbta tą pačią dieną: „Valstybės valdoma Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų įmonė „Detonas" už 28 mln. eurų šiaurės Lietuvoje statys trotilo (TNT) gamyklą. Jos metinės pajamos siektų iki 50 mln. eurų."

Šią džiugią žinią pranešė Susisiekimo ministerija, kurios kalbanti galva šiuo atveju buvo ne pats retai viešumoje matomas slaptasis susisiekimo ministras Marius Skuodis, o viceministras Mindaugas Tarnauskas. „Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, sprogmenų pramonės plėtra - itin reikšmingas žingsnis tiek Lietuvos gynybai, tiek visam regionui", - nebuvo pamiršta ir privaloma mantra apie krašto gynybą.

Jūs tikriausiai visi puikiai pamenate, kad dar visai neseniai tie patys tik tiesą skelbiantys valdžios trimitai informavo mus apie „Rheinmetall" šaudmenų gamyklos statybą. Primenu jums, kad šio projekto vystymui Radviliškio rajone esantis 340 hektarų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto naudojamas žemės sklypas buvo perimtas gamyklos statyboms, o universitetui ketinama suteikti kitus žemės plotus.

Ar jums teko girdėti, kad toje vietoje įsikūrusi galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovė „Genetiniai ištekliai" turėjo penkių netoli Šeduvos, Užuovėjos, Puipių ir Pavartyčių kaimuose esančių sklypų nuomos sutartis, kurios galiojo net iki 2030 metų kovo? Kam rūpi žemės ūkis bei saugojamam genofondui priskiriamos Lietuvos juodgalvės bei vietinės šiurkščiavilnės avys, kai reikia rūpintis šalies gynyba?

Juk sprogmenų ir šaudmenų gamyklos daug gražiau žiūrėsis Lietuvos kraštovaizdyje, nei ramiai žolytę skabančios avelės. O ir rusas labiau bijos per drakono dantis brautis į krašto gilumą. Jeigu jis vis dėlto neišsigandęs prabangių drakono dantų sugalvos truputį pašaudyti į mūsų pusę, ko taip trokšta kažkoks švedų perbėgėlis, šios gamyklos kartu su Klaipėdos uostu bei aerodromais bus puikus taikinys.

Tiesa, pompastiškai pristatytas „Rheinmetall" projektas dėl nežinomų priežasčių stringa, o premjeras Ingrida Šimonytė su sau būdinga šveikine logika tas priežastis įvardijo štai taip: „Aš galiu tik pasakyti, kad procesas tebevyksta, derybos tebevyksta. Kadangi derybos tebevyksta, tai nelabai galiu ką ir komentuoti."

Gamyklos yra gerai, bet neapsiribokime tik jomis. Lietuvoje jaunasis Gentvilas dar ne visus miškus iškirto, todėl priešą bauginti galima ne tik karinėmis gamyklomis. „Būtinybę įkurti du naujus Lietuvos kariuomenės karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą padiktavo geopolitinė situacija - Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kenkianti Lietuvos ir visos Europos saugumui," - sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dar birželio mėnesio 26 dieną. Atpažįstate kasdienę mantrą apie gynybą?

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 poligonai - Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi - Pabradės ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas. Jei priešas neišsigąs - bus dar poligonų. Na ir kas, kad biomedicinos mokslų daktaras botanikas Mindaugas Lapelė sako, kad „jeigu ten važinės tankai, vyks šaudymai, pratybos, tai, be abejo, bus pažeista augalinė danga, bus ir gyvūnų trikdymo faktorius."

Ar kas nors paklausė mūsų nuomonės ir nuomonės tų, kurie gyvena tose vietose? Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys šių metų liepos mėnesį teigė, kad didinant šauktinių ir rezervistų skaičių, atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje karinės infrastruktūros poreikis tik augs, o tai reiškia ir papildomus nepatogumus vietos gyventojams. „Tam tikri dalykai bus nauja realybė, tą irgi reikia visiems Lietuvoje suprasti, ne tik gyvenantiesiems tuose rajonuose, kur yra ar bus poligonai", - sakė Kęstutis Budrys.

Pabaigai noriu priminti jums dar vieną valdančiosios gaujos meilės mūsų nuostabiam kraštui pavyzdį. Ar jūs žinote, kad viena iš mūsų valstybės importo prekių yra šiukšlės, paslėptos po atliekų pavadinimu? Ir čia negalioja šventoji mantra apie Rusijos keliamą pavojų: iš karą Ukrainoje vykdančios valstybės į Lietuvą 2023 metais įvežta beveik 122 tūkstančiai tonų atliekų - tai beveik penktadalis viso atliekų importo.

2022 metais, tais pačiais, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iš Rusijos buvo importuota 80 tūkstančių tonų atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje paskutiniai atliekų importo skaičiai rodo 2021 metų duomenis. Tais metais į Lietuvą buvo įvežta 851 tūkstantis tonų atliekų. Sunku suprasti, kiek tai yra? Tai beveik 33 tūkstančiai geležinkelio vagonų.

Gamta ir jos grožis valstybėje turi būti saugoma ir puoselėjama. Kas verda galvose tų, kurie leidžia šitaip elgtis su mūsų valstybe, man sunku suprasti. Kas turi būti svarbiausio Lietuvos anūko, kuris karą matė tik žaisdamas laivais, smegeninėje, jei jis šią savaitę šauna tokį pareiškimą: „Čia yra proga prisiminti prezidento Macrono iniciatyvą, kurioje jis sakė, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuojami Ukrainos teritorijoje - ar tai treniruotėms, ar tai kitoms misijoms." Juk jis galvoje turi visų pirma Lietuvos karius. Baisu yra tai, kad šiuose svaičiojimuose jis nėra vienišas.

Jam antrina seimo pirmininkė Viktorija Čmil: „Be abejo, Emmanuelio Macrono metų pradžioje iškelta idėja yra verta dėmesio, ji yra verta ne tik aptarimo, bet ir tam tikrų veiksmų, ypatingai dabar, kai mes matome, jog Šiaurės Korėjos kariai jau yra siunčiami kovoti į Ukrainą". Ar mes, nusiuntę savo karius į svetimą karą tikrai būsime saugesni? Ar nenušluos mūsų miestų priešo ginklai, kaip atsakas į tuščiagalvių karo šauklių iniciatyvas?

Ką gi mes galime padaryti, kad išsaugotume mūsų nuostabią Lietuvos gamtą ir jaukius bei patogius gyventi jos miestus? Pradėkime nuo mažų dalykų: pirmiausia nepatingėkime ateiti į antrąjį rinkimų turą ir padarykime, kad valdanti gauja surinktų kuo mažiau balsų vienmandatėse rinkimų apygardose.

Spalvotus Laisvės partijos klounus iš seimo bei iš politinio Lietuvos žemėlapio mes jau pašalinome.

Nesustokime, dar toli gražu ne viskas padaryta. Sakote, nepavyks?

Prancūzų rašytojas ir filosofas Volteras manė kitaip: „Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties."