Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie triukus

Ne, nesidžiaukite per anksti, išvyko tikrai ne visi. Turime mes jų pakankamai priveisę ir savų, vietinių. Argi galima kitaip, nei klounu pavadinti Seimo nelaimę, žmogų, mokanalavinį konservatorių kareivėlį Liną Slušnį, kuris savo socialiniame tinkle paskelbia tokį tekstą: „Done. Pamačiau JAV prezidento automobilį. Būčiau net nesupykęs, jeigu ir koją būtų pervažiavęs. Juk tai Lietuvoje, Vilniuje!

Nieko negaila dėl NATO, dėl Lietuvos saugumo. Linkiu tą jausmą pasiekti ir Ukrainos žmonėms".

Done (angliškai „padaryta") - tai kiekvieno lietuviško provincialo duoklė anglų kalbai, kurios bent vieną žodį į savo tekstą privalu įterpti, nes neduok Dieve kas nors prisimins, kad gydytoju prisistatinėjantis Seimo klounas kilęs iš Vilkaviškio.

Pasižiūrėkime, o kas gi tuo metu, kai visi teisingieji „ohmanai" alpo nuo svetimų vėliavų gausos, vyko vietinio cirko užkulisiuose?

Noriu pakalbėti apie du įvykius, tikrai nesulaukusius reikiamo visuomenės dėmesio.

Pirmasis - Kėdainių įmonės „Lifosa" mirtis. Prieš kelias dienas paskelbta, kad įmonės veikla stabdoma ir nuo spalio prasidės gamyklos užkonservavimo darbai. Dar 2021 metais patekusi tarp 50-ties daugiausiai mokesčių į biudžetą sumokėjusių įmonių ir vien per tų metų tris ketvirčius į biudžetą sumokėjusi 17,646 milijonus eurų bei buvusi vienu svarbiausiu rajono darbdaviu trąšų gamybos įmonė krito nelygioje kovoje su Finansų ministerijoje įsikūrusiais ir konservatorių skiriamaisiais ženklais pažymėtais Lietuvos pramonės naikintuvais.

Įvertindamas šį skaisčiosios Gintarės vadovaujamos ministerijos pasiekimą, ilgametis įmonės vadovas Jonas Dastikas žodžių į vatą (nepainioti su „vatmanais") nevyniojo: „Labiausiai apsidžiaugs mūsų konkurentai Rusijoje, analogiškos Rusijos įmonės, žinoma, apsidžiaugs ir Rusijos valdžia, nes ji jau seniai A. Melničenkai darė spaudimą, kad šis atsikratytų „Lifosa".

Apie įmonei Finansų ministerijos paskirtą administratorių jis atsiliepė taip: „Administratorius giriasi, kad administravo 1,5 tūkst. sutarčių. Mano manymu, tokių sutarčių, kaip tualetinio popieriaus pirkimas ir pan. buvo vykdomas tik tam, kad iš „Lifosos" nugvelbtų kuo daugiau pinigų".

Prognozuojama, kad maždaug 15 tūkstančių žmonių neteks pragyvenimo šaltinio. Vilniaus valdininkai teigia, kad bus atleista apie tūkstantį darbuotojų, bet, jei sustos „Lifosa", darbo neteks ir ją aptarnaujančios transporto įmonės, pasekmes pajus geležinkeliai bei tų pačių konservatorių naikintuvų žudomas Klaipėdos uostas, kurio darbuotojai per dieną turėdavo pakrauti apie 13 tūkstančių tonų „Lifosa" produkcijos, o taip pat visas aptarnaujantis personalas - statybininkai, montuotojai, detalių gamintojai.

Manau, kad „Lifosa" yra tik pirmoji kregždė konservatorių paruoštame didžiųjų Lietuvos pramonės įmonių naikinimo sąraše. Juk Lietuvoje turime ne vieną stiprų Rusijos įmonių konkurentą.

Antroji naujiena gal ir nėra naujiena, nes jau seniai buvo aišku, kad tai įvyks. Pirmadienį buvo pranešta, kad visų mūsų be galo mylimas „Ignitis" kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds" bus paskelbti potencialiais Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią vystymo mokestį. Pasiūlymo kaina siekė 20 milijonų eurų.

Formaliai laimėtojas bus paskelbtas atlikus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, kuris turėtų būti užbaigtas šių metų III ketvirčio pradžioje. Tuomet „Ignitis renewables" ir „Ocean Winds" įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, suteiksiantis teisę naudoti jūrinę teritoriją 41-erius metus.

Šio projekto reikalavimų apraše nustatyta, kad vėjo jėgainėms įrengti ir prijungti prie elektros tinklų reikės 1,83 milijardo eurų - maždaug tokia yra numanoma parko vertė. Teikti paraišką galėjo plėtotojas, kuris per 3 metus turėjo bent 250 milijonų eurų vidutinių pajamų bei valdo ne mažesnį kaip 20 procentų projekto vertės kapitalą. Tai reiškia, kad „Ignitis" praktiškai neturėjo konkurentų.

Ekspertai sako, kad projekto kaina tikrai turėtų viršyti 2 milijardus eurų. Literatūroje taip pat galima rasti gaminamos tokiose jėgainėse elektros savikainą. Ji yra aukštesnė, nei 10 centų už kilovatvalandę. Tuo tarpu vidutinė pastarųjų metų elektros rinkos kaina buvo gerokai mažesnė ir sudarė apie 4 cnt/kWh, kas reikštų, kad vėjo parkų produkcijos be valstybės paramos parduoti bus neįmanoma.

Taip pat nutylima, kad jūroje statomos vėjo elektrinės kainuoja apie 2,5 karto brangiau nei sausumoje, o elektrinės galios išnaudojimo efektyvumas yra didesnis tik pusantro karto.

Ateitis parodys, ar šis projektas netaps dar vienu „Independence" su slaptu smulkiųjų akcininkų sąrašu, kuris savo „dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios" primetimu paklupdė kitą Lietuvos pramonės gigantą - Jonavos „Achemą". Tačiau jau šiandien aišku, kad mojuojant vėliavėlėmis ir alpstant dėl tariamo viso pasaulio dėmesio, aferos Lietuvoje vykdomos be poilsio dienų.

Žymusis iliuzionistas Davidas Koperfieldas yra sakęs: „Tai nėra tik triukų atlikimas. Tai - žiūrovų perkėlimas į kitą, ypatingą vietą, kad jie iš tiesų galėtų įveikti savo netikėjimą. Reikia ne tik nustebinti žiūrovus, bet ir juos paveikti".

Sutikite, mūsų netirpstančių besmegenių valdžia tą daryti tikrai sugeba ne prasčiau už pasaulinio garso iliuzionistą.