respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie Dideles širdis

(1)
Publikuota: 2021 gegužės 15 06:50:00, Gintaras FURMANAVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Jei kas vėl laukiate teksto apie valdžios kliedesius su man būdinga sarkazmo doze - šį kartą negaiškite savo brangaus laiko.

 

Su likusiais noriu pasidalinti pasakojimu apie du žmones, kurių širdys gerokai didesnės ne tik už statistinio lietuvio, bet ir už daugelio iš mūsų.

Jie ilgus metus gyveno tame pačiame Lietuvos didmiestyje, kuriame ir susipažino. Atėjo diena, kai jie viską metė ir kartu su savo katinais išvažiavo į snaudžiantį provincijos miestelį. Ten įkūrė mažytį restoraną, nes Jis turėjo Dievo dovaną iš Nieko pagaminti Viską. Ji jam padėjo. Vėliau, kai verslas įsisuko ir restoranėlis tapo žinomas Lietuvoje, Ji atidarė savo svajonių butikėlį.

Iki šios vietos tai yra istorija, kurių mes žinome ne vieną. Skirtumai prasideda nuo dabar.

Daugelį metų jie globojo Mergaitę, kurią augino valstybė. Jie susitikdavo savaitgaliais ir per didžiasias šventes, kartu atostogaudavo. Atvykę į mažą miestelį, jie atsivežė ir Mergaitę ir nuo tada augino ją patys. Bėgo metai. Mergaitė užaugo, baigė mokyklą ir dabar puikiai mokosi specialybės, o vasara važiuos praktikuotis į Italiją. Tai bus jos pirmoji kelionė į užsienį.

Mes su Ja ir Juo paskutinį kartą buvome susitikę daugiau nei prieš metus, kai kartu su dar vienais puikiais draugais mažame miestelyje pažymėjome Kovo 11-tąją. Po to prasidėjo karantinai ir kitos jums žinomos nesąmonės, todėl susitikti nebuvo galimybės. Ir visai neseniai socialiniame tinkle atsirado nuotrauka, kur Ji ir Jis mašinoje važiuoja su dviem mažom Sesutėm! Taip, atspėjote: jų mažame namelyje kartu su Mergaite namus rado ir dvi Sesutės, kurias taip pat augino valstybė.

Savaitgalį mes buvome susitikę su Jais. Ir pirmą kartą pamatėme Sesutes. Jos savo gyvenime tiek mėtytos ir vėtytos, kad ne visi mes matę tiek netiesos. Kiekvienas sutiktas naujas žmogus joms yra įvykis, nauja patirtis, o smulki dovanėlė yra lobis, kurio negalima paleisti iš rankų visą vakarą. Sesutės sklidinos neišmylėtos meilės ir tuo pačiu ieško žmogiškos šilumos, kurios joms dar ilgai bus negana.

Tai buvo nuostabi diena. Pilna chaoso, šurmulio, tikrumo ir gerumo. Manęs neapleido jausmas, lyg aš esu kažkokio filmo viduje, kur viskas visai kitaip, kad gyvenime taip tiesiog nebūna. Jis, Ji, Mergaitė, Sesutės, vienas likęs katinas iš didmiesčio ir dar vienas, priglaustas jau naujoje vietoje - tokia pilnatvė ir harmonija tame chaose ir šurmulyje.... Tikra šeima, kur vienas už visus ir visi už vieną.

Jie įsirenginėja naują namą, kuriame visi bus naujakuriai ir visiems tai bus naujo gyvenimo pradžia. Ir katinams - taip pat. Vėl veikia restoranėlis, kuriame Jis gamina nuostabius patiekalus, atsidarė ir Jos butikėlis, kuriame pilna visko (parsivežėm nuostabius smilkalus), Mergaitė prižiūri Sesutes, katinai gyvena savo gyvenimą kieme ir viduje. Jie pavargę, kartais jėgų tiesiog nebėra, jų gyvenimas - nesibaigiantys įvykiai, nuotykiai ir naujos patirtys. Sesutė turėjo būti tik viena, bet Dvi Didelės Širdys į namus paėmė abi. Tai jau kita istorija.

Vakare jau tamsoje važiuojant namo, ant kelio išėjo dvi jaunos stirnaitės. Spėjome sustoti. Greitis buvo nedidelis, važiavome lėtai, nes po tokios dienos tame jausme norėjosi pabūti kuo ilgiau. Stirnos ramiai ir grakščiai nuliuoksėjo į mišką, tikriausiai taip ir nesupratusios, kas įvyko. Važiavome tylėdami, nes kalbėti, kai viskas taip aišku tiesiog nereikia. Gyvenime viskas yra palyginama. Visi mūsų rūpesčiai, problemos, ginčai, barniai... Tai tokie maži ir menki dalykai, kai pamatai Dvi Dideles Širdis - Ją ir Jį. Ir visą būrį žmogeliukų, kurių gyvenimą Jie taip stipriai pakeitė į gerąją pusę.

Šį tekstą nusiunčiau Jai, klausdamas, ar galiu juo dalintis. Atsakymo negaliu nepridėti:

„Skaičiau ir vėl skaičiau... ir širdimi taip viliuosi, kad dvejojančius įkvėps mūsų istorija nebijoti ir imti vaikus, kuriems šitaip reikia šeimos.

Labai jaučiu, kad tai veikia žmones. Reaguodami į mano foto, žmonės rašo, jog jiems taip pat aktuali ši tema, bet nedrįsta! O gyvas pavyzdys padrąsina!

O Dieve, Gintarai... būtum matęs vaikus, kai išvažiavom su mergaitėm namo... tuos, kurie ten liko...

Mūsų [Mergaitė] tai negalėjo atsigaut visą dieną po to. Verkė, kvėpavo , vaikščiojo... Sako ir aš gi buvau tas vaikas, aš mačiau, kaip išvažiuoja vaikai, o tu lieki ten! Tokios sunkios patirtys, o dar tokie mažyčiai..."

Visi šios istorijos personažai yra tikri ir niekas šioje istorijoje nėra sugalvota. Tai - ne istorija. Tai Gyvenimas.

Mano FB profilį rasite čia:
https://www.facebook.com/gintaras.furmanavicius

Arba Telegram:
https://t.me/gintaras_fpublic

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
6
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s