Gydytojas Vytautas Abraitis: Gal pritartumėt ir mažam kiekiui pedofilijos?

- Vadinasi, net šitas gėdingas faktas nesušvelnino jūsų diagnozuotos ligos „gabrielius" simptomų?

- Sergantys šita liga yra fanatikai, jų nepaveiks niekas. Net jeigu ateitų, pavyzdžiui, į Seimą Vilniaus jaunųjų pedofilų asociacijos nariai ir imtų tarpusavyje santykiauti, mokydami sekti jų pavyzdžiu ir kitus, o konservatoriai jiems plotų per petį, kaip Šurajevo klounados atveju, save pasivadinę elitu „progresyvieji" pseudointelektualai, pseudointeligentai vis tiek balsuotų už juos.

Tai yra fanatizmas, tai yra didžiulė tautos tragedija. Politinis fanatizmas nepripažįsta argumentų. Po pedofilijos skandalo, vienaip ar kitaip užkliudžiusio valdančiuosius, Vilniuje 10 proc. rinkėjų balsavo už Laisvės partiją, kuri gina akivaizdžiai liguistas nuostatas, jų net vertybėmis nėra kaip vadinti. Nė kiek neabejoju, jei šios partijos atstovams, norintiems legalizuoti mažą kiekį narkotikų, kiltų mintis įteisinti mažą kiekį pedofilijos, oi kiek svarstytų tą mažą kiekį pedofilijos ir dalis žmonių tikrai už tai balsuotų.

Kauno pavyzdys puikiai parodė, kad ten, kur yra sveikesnė visuomenė, net ant mero užsiundyti tapinai su šurajevais, jos paveikti negali. Na, o Vilnius yra toks valdininkų rojus, šiltų kėdučių rezervatas; baimytė dėl šiltos kėdutės ir verčia atsisakyti bet kokių pokyčių. Vilnius yra sveiko proto kapinės. Ačiū Dievui, dar ne visa Lietuva Vilniaus sindromu užsikrėtusi.

- Bet lietuviai, manyčiau, yra nežmoniškai ar žvėriškai tolerantiška tauta. Jie ramiai stebi, kaip įvedama cenzūra ir persekiojami kitaminčiai, kaip valdžia baigia praskolinti valstybę, kaip nepaisydama jos interesų, laužo santykius su pasauliu, kaip menkina šeimą, kaip palieka ją be didesnio valdžios rūpesčio, be medicinos apsaugos ir t.t.

- Puikiai supratau jūsų mintį, bet tai nėra tolerancija. Lietuvių tauta ne tiek tolerantiška, kiek baikšti ir konformistinė. Apie toleranciją galima kalbėti tada, kai žmogus jaučia bent minimalų dvasinį komfortą. O žmonės dabar yra visiškai demoralizuoti. Pastaroji valdančioji kadencija jiems yra kaip košmariškas sapnas. Daug kas tiesiog negali patikėti, kad taip galima dirbti prieš Lietuvą ir taip niekinant Lietuvos žmones, bet dabartiniai valdininkai vis dar tikrina mūsų kantrybės ribas, ir, pasirodo, kad ta kantrybė yra beribė.

Mes atlaikėme vokietį, rusą, lenką, švedą, bet, kaip matom, neatlaikom savo bestuburių valdžios, kuri vykdo kažkieno piktą valią. Dabar globalius piktų žmonių planus vykdo didžioji dalis vyriausybių, ir demoralizuojanti politika, kurią vykdo mūsų valdantieji, nėra jų sugalvota iš esmės. Jie nesusimąstydami aklai vykdo piktos rankos nurodymus, nebandydami pasipriešinti, kaip, pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai, laimintys savo principingumu. Jau kažin kada jie pareiškė nemokėsią už kovido vakcinas; iš pradžių Europos Sąjunga patriukšmavo, bandė juos paspausti, bet greitai liovėsi, jokių sankcijų neuždėjo ir tuomet, kai keli Lenkijos regionai pasiskelbė laisvomis nuo LGBT propagandos zonomis.

Lietuvos specifika ta, kad tiek šiandienė valdžia, tiek su ja susisaistę žmonės, yra ypatingai traumuoti, jų mąstymas, vaizdingai tariant, „kietasis diskas", vaikystėje buvo žiauriai subraižytas aštria surūdijusia vinimi. Jie niekaip nereaguoja į psichopatų Davoso senių iškrypėlišką norą depopuliuoti žmoniją. Tu depopuliuok arabų pasaulį, Afriką, kur gimstamumas dar yra pliusinis, bet ne masiškai išmirštančią Europą.

Mes, lietuviai, nykstame neįsivaizduojamai greitai, bene greičiausiai pasaulyje, ir žinot, kas mane stebina? Kad žmonės apsimeta, jog to nemato. Dar kažkoks kuoktelėjęs parlamentaras Seime pasidžiaugė, kad mūsų padaugėjo; ačiū už rūgštį - karo pabėgėlių sąskaita padaugėjo. Tuomet įsileiskite visus Artimųjų Rytų pabėgėlius, kuriuos apgręžiat prie valstybės sienos, džiaugsmo turėsite dar daugiau.

Pagal įvairias metodikas apskaičiavus, turint galvoje, kad dvidešimtmečių- keturiasdešimtmečių vaisingumo koeficientas labai blogas, aiškėja, kad per keturias penkias kartas turėtumėme išnykti visiškai. Kritinę gimstamumo ribą - 1, 34 vaiko šeimoje - priėjome 2021 metais. Jeigu nebus imtasi priemonių, lietuvių tauta išnyks. Todėl gimdymų skaičius Lietuvoje turėtų būti prieš visų akis kiekvieną dieną. Jis turi būti labiausiai matomoje vietoje, televizijos ekrane, toj vietoj, kur dabar Ukrainos vėliava. Jis turėtų rėkte rėkti, kad mes išmirinėjame.

- Sakėte, lietuviai baikštūs. Drąsą Arvydas Šliogeris vadino pamatine žmogaus savybe...

- Tą patį sakė ir Vinstonas Čerčilis: drąsa yra svarbiausia žmogaus savybė, be jos visos kitos netenka prasmės. Iš tikrųjų, kas iš to, kad jūs turite intenciją kažką svarbaus pasakyti ar nuveikti, bet neišdrįstate. Patys geriausi ir kilniausi mūsų norai ir ketinimai yra nieko verti, jeigu jie lieka tik mūsų mintyse. Tik kuriantys planus ir tylintys man vis mažiau patinka, nes, suprantate, koks skirtumas - turi tu planą ar ne, jei nesiruoši jo įgyvendinti? Kokia jo perspektyva?

- Pats nestokojantis drąsos, kur regite šį bruožą pasireiškiant šiandien?

- Yra drąsių ir veiklių žmonių, tačiau didesnioji jų dalis pasitenkina kalbomis. Šiuo metu jau per maža tik kalbėti, reikia ką nors bandyti ir nuveikti. Juo toliau, tuo labiau man imponuoja tie, kurie eina aktyviai į politiką, organizuoja kokias nors nepaklusnumo akcijas ir panašiai. Bet tai nelengva, žinant kokie nekultūringi, agresyvūs ir primityvūs yra šios valdžios fanatikai. Aš ir pats esu skaudžiai nukentėjęs nuo šio klano fanatikų skambiais moksliniais/pedagoginiais vardais, netgi oriai dėvinčių baltus chalatus. Tačiau jaučiu, kad mano pozicija didelei visuomenės daliai suteikia viltį. O viltis be galo svarbi. Net pacientas, kuris turi viltį, sveiksta visai kitaip, nei pasidavęs tėkmei. Todėl tylėti tiesiog negaliu.

- Vėl ir vėl norisi klausti, o kur medikų protestai dėl naikinamų gimdymo skyrių?

- Deja, Lietuvoje beveik niekas nekalba apie gimdymo stacionarų uždarymą; jų liko vargani septyniolika. Medikų reakcija - įtraukti galvą į pečius ir patylėti - manęs nestebina. Jie nekels nepatogių klausimų ir itin retai prieš vėją pasisakys, nes yra tarpusavyje susisaisčiusio labai baikštaus klano dalis. Nors šiuo atveju turėtų kilti didelis triukšmas, juk akivaizdu: jeigu nepuoselėjama paslauga, jinai nyksta. Jeigu vietoje nelieka ginekologinės ir akušerinės pagalbos, nelieka budinčio posto, tai moteris žino, kad prireikus jai teks kęsti įvairius nepatogumus ir ji gerai pagalvos apie laukiančius išbandymus ir galbūt ne demografijos naudai. Apskritai jauni žmonės renkasi gyventi ten, kur išvystyta ši paslauga, dažniausiai - sostinėse (na, o Vilniuje vien nuo toksiškos šeimos atžvilgiu aplinkos gali praeiti noras gimdyti).

Aš suprantu, kad skyriai galbūt yra nepelningi pagal kažkokius įkainius, kuriuos patys nusistatome, bet reikia suprasti, vėlgi pasikartosiu, kad lavonas niekam neįdomus, - tiesiog nusikalstama neinvestuoti į valstybės ateitį. Ir ne šiaip sau ateitį. O tautos išlikimą. Tai tikrai svarbiau už BVP, ES ar kitų keistų tarptautinių organizacijų požiūrį į mus.

Tačiau valdantieji, užuot ieškoję išeičių, kaip padidinti gimstamumą, kaip daugiavaikėms šeimoms mažinti mokesčius, didinti išmokas, kaip vaikus lavinti meno, sporto kryptimis, apie šeimą ir motinystę užsimena dažniausiai tik paniekinančiam kontekste. Kur jūs matėte didelės gražios šeimos nuotrauką, kada daugiavaikes motinas pagerbė nacionalinis transliuotojas; aš neprisimenu nieko panašaus. Šitas temas yra išstūmusi kvailysčių propaganda. Normalu, kad yra nenormalių žmonių, bet nenormalų vadinti normaliu jau nenormalu. Vaikui skiepyti, kas yra nenormalu, yra normalu ir jau ypač nenormalu bandyti normalų žmogų padaryt nenormaliu. O tai dabar Lietuvoje ir vyksta: rimtais veidais, didžiausiais moksliniais vardais apsigarbinę žilstelėję dėdulės, žvelgdami pro auksinių rėmelių stiklus, svaičioja apie kažkokią lyties sampratą, kai viskas yra visiškai nesudėtinga.

- O jiems prieštaraujantiems pamažu stumiamos įstatymo pataisos, pagal kurias už neetišką ir nepagarbų kalbėjimą apie mažumas numatomos nemenkos baudos arba viešieji darbai.

- Jeigu iš darbo grįžusi namo pasakytumėt pagaliau supratusi, kad jūs, pavyzdžiui, židinio kapsulė, ir paragintumėt po megztiniu pridėjus malkų jas padegti, namiškiai pagalvotų, kad jums ūmi psichozė ir iškviestų psichiatrijos brigadą. Bet jeigu jūs, užsukusi į Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą, pareikštumėt, kad jaučiatės esanti vyras, vardu Vaclovas, jus džiaugsmingai pasveikintų, duotų įvairių lengvatų ir apie jus kaip sektiną lyties identifikavimo pavyzdį rašytų kvailystėms ir valdžiai neatspari žiniasklaida...

- Būtų tikra tragedija, daktare.

- Betgi tokie dalykai yra toleruojami ir keliami. Ir nors didelė tautos dalis supranta, kad tai yra nesąmonė, bet ji tiesiog tyli dėl šventos ramybės. Be abejo, yra įvairiausių atvejų, kai žmogus biologiškai turi teisę save laikyti neaiškios lyties, yra tokių sindromų, yra tokių chromosominių variantų, bet didžioji dalis tų, kurie kelia agresyvų triukšmą, iš to darosi sau reklamą ir įsisavina nevyriausybinių organizacijų eurus. Prigimtiniai homoseksualai triukšmadarius vadina komerciniais; mes praktiškai girdime tik šių balsus.

- Ekshibicionizmas yra viena iš seksualinio iškrypimo formų. Žmogus, kuris viešai demonstruoja savo lytinius organus, yra laikytinas seksualiniu iškrypėliu. O kokiu iškrypėliu laikyti nešvankų tipą, kuris mėgaujasi kalbomis apie lytinius organus, ir tai daro viešumoje?

- Kai kurie mano kolegos, ypač sergantys „gabrieliumi", apsimeta, kad nieko neįvyko, oriai paslaptingai vaikšto koridoriais, nors Šurajevo benefisas Seime Lietuvai sukėlė sprogimo reakciją. Žinoma, būtų neetiška kalbėti apie žmogaus sveikatą ir leistis iki šurajevininkų lygio, bet tas reginys nesunkiai įtikino, kad iš esmės visi valdantieji ir jų rėmėjai yra vargšai traumuoti šurajevai ir aš tame įžvelgiu pozityvą. Yra žmonių, kurie turi psichikos defektų ir yra linkę šokiruoti kitus,- jų visada buvo ir visada bus, bet esminis šios istorijos momentas yra valdančiųjų reakcija.

Aš iš dalies esu dėkingas skandalistui, įrodžiusiam, kas yra kas. Kokie iš tikrųjų yra valdantieji, dar vakar galėję postringauti apie aukštesnį intelektą, pajamas, išsilavinimą bei kitas dorybes. Akivaizdi premjerės, kai kurių kitų aukštus postus užimančių žmonių reakcija manęs nenustebino. Ji buvo kaip vyšnaitė ant torto. Skandalas labai gražiai nubrėžė takoskyrą, ir aš tuo esu patenkintas.

- Bet jis parodė ir kitą pusę: padorus žmogus yra beginklis prieš chamą.

- Žinote, užtektų vieno Ingridos Šimonytės žodžio ar sakinio, ir nieko panašaus nebūtų jos partijai valdant, bet nieko nedaroma, yra tylima. Tyliai kurstoma. Šurajevas atspindi dabartinių valdančiųjų ir aukščiausius valstybės postus užimančių veikėjų poziciją, išskyrus gal prezidentą Gitaną Nausėdą; jis, mano akimis, nors neturi stuburo kaip politikas, bet bent jau nėra chamas. O aukštas pareigas einančioms mergaitėms ir iki atėjimo į valdžią prasčiokiškumas nori nenori prasimušdavo pro „makiažą". Dabar jis ypač išryškėjo iš viešo premjerės atsakymo Seimo narei Agnei Širinskienei.

Šita situacija, be abejo, mus visus apdrabstė, ne tiktai Seimą, bet tai nuplaunama. Galbūt ši situacija, kuri net patiems konservatoriams prieš du dešimtmečius būtų atrodžiusi kaip baisus sapnas ir neįmanoma Seime, padės nesusivokėliams atsikvošėti. Politinė kultūra tuomet buvo kita. Na, o pasirodžius Seime Laisvės partijos naikintuvams ir kenkėjams, ji galutinai apsivertė aukštyn kojomis.

- Jeigu ne drąsa, tai kokia savybė, jūsų akimis, šiandien itin paklausi?

- Aišku, kad nuolankumas, pataikūniškumas. Pataikūnai prie visų valdžių, prie visų santvarkų - ir prie socializmo, ir prie kapitalizmo - esti itin paklausūs. Bus paklausūs ir prie artėjančio totalitarizmo, - visada.