respublika.lt

Jonas IVOŠKA: Ar nors vienas pretendentas į prezidentus sieks ginti demokratiją nuo prievartavimo

(187)
Publikuota: 2023 gruodžio 06 14:12:55, Jonas IVOŠKA, advokatas
×
nuotr. 2 nuotr.
Artėjant kitų metų rinkimams verta susimąstyti, ko tikimės iš valstybės prezidento. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kai po Seimo rinkimų prasideda grumtynės dėl prieigų prie viešųjų išteklių, dalinantis ministrų „portfelius", supranti, jog dalybose besistumdančios būtybės valstybę mato tik kaip rinkiminės kovos grobį. Gaila, kad formuojant daugumą Seime nevyksta paieška tų asmenybių, kurios pajėgios gauti naudos Lietuvai, o tuo pačiu ir kiekvienam piliečiui.

 

Visa tai matant ir liūdna, ir pikta - juk visas laimėtųjų dėmesys sutelkiamas tam, kad kuo daugiau naudos iš Lietuvos būtų gauta savo klanui. Gana apgailėtinai atrodo į ministro kėdę patupdytas mažaraštis valstybės vadyboje, kuriam apdairus šeimininkas nedrįstų patikėti ožkų kaimenę pamiškės ganykloje.

Tačiau palaipsniui susitapatinanti su valstybe ta „paauglių" kuopelė tampa patikima priedanga įžūliems arogantams, kurie šiandien beveik atitinka enciklopedinę totalitarizmo apibrėžtį: „neribota valstybės valdžia, nepripažįstanti visuomenės kontrolės jokioje gyvenimo srityje ..."

Kadangi brandžiam parlamentarizmui suvešėti Lietuvoje nėra būtinų konstitucinių pagrindų (LR Konstitucija stokoja norminių savigynos procedūrų), o politikoje dalyvaujančių interesų grupių nariai dažniausiai neturi valstybiško mąstymo, pakalbėkim apie Lietuvos prezidento kaip valstybės vadovo galimybes pakelti šalies valstybingumo kultūrą.

Manau, jog pilietinė dauguma tikrai suinteresuota, kad Lietuva panėšėtų į nepriklausomą demokratinę respubliką. Suprantama, pereiti prie pilnavertės demokratijos nelengva, kai valstybingumo praktikoje jau įsivyravusi defektuota demokratija ir dominuoja institucinio absoliutizmo politinis režimas. Tačiau prieš rinkimus galima pasvajoti...

Pavyzdžiui, ko aš, kaip rinkėjas, norėčiau iš pretendento tapti prezidentu. Pirma - kad jis programoje pateiktų ne tik norus, bet ir tikslus (tikslas - tai noras pagrįstas veiklos planu). Antra - kad pretendentas nebūtų stagnacinis konformistas, t.y., kad nekartotų banalybių, jog taip, kaip gyvenam dabar, yra daug geriau, negu buvo ,,prie ruso", todėl džiaukimės tuo, ką turim. Trečia - kad pretendentas suprastų, jog neveikianti Konstitucija, kaip bebūtų skaudu, jau nėra pagrindinis šalies įstatymas.

Kol pilietinė dauguma dar galutinai nesubrendo konstitucinei reformai, pagalvokim, ką galima būtų padaryti, siekiant ,,įpūsti" gyvybės esamai Konstitucijai?

Mes, pilietinės visuomenės šalininkai, esame įsitikinę, jog lietuviška klanokratija nėra civilizuotos visuomenės bendrabūvio siekiamybė, todėl siūlome panagrinėti konstitucines LR prezidento galias, ginant konstitucinę santvarką, prievartaujamos demokratijos sąlygomis.

Pasigilinus į Konstitucijos tekstą, peršasi išvada, kad valstybės vadovas visgi turi galimybių pasipriešinti valstybės išdemokratinimui. Juk kiekvienam piliečiui tarp jų ir prezidentui Konstitucijos 3-iuoju str. suteikta teisė priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Šalies išdemokratinimas yra akivaizdus kėsinimasis į jos konstitucinę santvarką.

Pavyzdžiui, piliečių prievartavimas valstybės vardu antikonstituciniais Seimo, Vyriausybės ir teismų aktais neabejotinai yra prievartinis kėsinimasis į konstitucinę santvarką. Tai neabejotinai suteikia prezidentui kaip piliečiui, turinčiam dar ir Tautos suteiktus valstybės vadovo įgaliojimus, priešintis tokiai veiklai, kuria kėsinamasi į konstitucinę santvarką.

Tam prezidentas turi Konstitucijos suteiktų veiklos formų ir priemonių. Svarbus Konstitucijos suteiktas prezidentui įgaliojimas - leisti aktus-dekretus. Dekretas, jį motyvuojant konstitucinės santvarkos gynimu, kai nėra jokių konstitucinių ribojimų, pasirenkant konstitucinės santvarkos gynybos būdus, gali būti nukreiptas prieš bet kokią antikonstitucinę veiklą, t.y. ir prieš antikonstitucinių aktų galiojimą.

Kadangi Tautos ir kiekvieno piliečio teisę priešintis bet kokiam kėsinimuisi į konstitucinę santvarką įtvirtinusi ta konstitucinė norma, kuri gali būti keičiama tik referendumu, todėl pagal analogiją prezidento išleisto tokio dekreto panaikinimas galimas tik referendumu.

Nei Seimui, nei Konstituciniam Teismui nesuteikta teisė priešintis konstitucinės santvarkos gynimui. Todėl prezidento išleistą dekretą, ginant konstitucinę santvarką, gali panaikinti tik suverenas - Tauta. Prezidentui nesinaudojant konstitucinės santvarkos gynimo teise, dažnai kartojamas teiginys - prezidentas yra Konstitucijos garantas - yra tik tušti žodžiai.

Ką šiandien galima pripažinti įvykdytu ar sistemingai vykdomu kėsinimusi į Lietuvos kaip demokratinės valstybės konstitucinę santvarką?

Priimant sprendimus svarbiausiais valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, šalyje neskelbiami referendumai, nors to reikalauja Konstitucijos 9 straipsnis. Toks įvykdyto pasikėsinimo į Lietuvos konstitucinę santvarką pavyzdys yra Seimo priimtas konstitucinis aktas, kuriuo šiurkščiai pažeistos LR Konstitucijos 2 ir 3 str. nuostatos, Seimui apribojus Tautos suverenitetą, ir suteikus viršenybę Lietuvoje Europos Sąjungos aktams.

Tuo būdu bet kokio lygio ir paskirties ES aktas tapo viršesnis už Lietuvos įstatymus. Jeigu Tauta referendumu dalį savo suvereniteto būtų perleidusi tarptautinei institucijai, atitinkamai pakeisdama Konstituciją, žinoma, nebūtų pagrindo tai vertinti kaip kėsinimąsi į konstitucinę santvarką.

Konstitucijos 29-uoju str. įtvirtinta visų asmenų lygybė įstatymui konstituciškai eliminuoja privilegijuotų asmenų atsiradimo galimybę. Tačiau Seimas Civiliniame kodekse įtvirtino pareigūnų (valdininkų, prokurorų, teisėjų) privilegijuotą padėtį, atleidžiant juos nuo kaltais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pareigos atlyginti padarytą žalą perkėlimas nuo kaltųjų ant mokesčių mokėtojų pečių mokestinių prievolių pavidalu, yra šiurkštus demokratinių principų pažeidimas.

Konstitucijos 7 str. įsakmiai nurodo, jog negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Tačiau LR Seimas, patvirtindamas Civilinio proceso kodeksą ir Administracinių bylų teisenos įstatymą nenustatė teismo aktų atitikties Konstitucijai jokios patikrinimo procedūros.

Nesant tokios procedūros, valstybinės institucijos prievartos jėga užtikrina visų Konstitucijai priešingų teismo aktų vykdymą. Pasvarstykim ar teisėjo korupciniais motyvais valstybės vardu priimtas visiškai nužmogintas teismo aktas, kuris priešingas Konstitucijai, savo pasekmėmis nėra kėsinimasis į Lietuvos konstitucinę santvarką?

Tai ne visuma, o tik dalelė mūsų šalies valstybingumo praktikoje sutinkamų kėsinimosi į konstitucinę santvarką pavyzdžių, kuriais prievartaujama Lietuvos Respublika kaip demokratinė valstybė.

Kažin ar dėl veiksmų, kuriais instituciniu lygmeniu kėsinamasi į šalies konstitucinę santvarką, bent vienas kandidatas prezidento rinkimuose išreikš programinį susirūpinimą?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
197
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (187)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar lankysitės Knygų mugėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+4 +6 C

+2 +6 C

-1 +3 C

+4 +6 C

+2 +9 C

+6 +9 C

0-7 m/s

0-9 m/s

0-6 m/s