respublika.lt

Jonas IVOŠKA: Į mokesčių šaltinius pažvelgus atidžiau

(46)
Publikuota: 2024 rugsėjo 12 15:59:03, Jonas IVOŠKA, advokatas
×
nuotr. 1 nuotr.
Jonas Ivoška. Stasio Žumbio nuotr.

Mūsų Vyriausybėje nesibaigia kalbos apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Nesu tikras ar mes nesuprimityvinome savo požiūrio į apmokestinimo objektus vienpusiškai galvodami, jog vertybės, duodančios pajamas, yra tik daiktinės kilmės.

 

Manau, kad informacinių technologijų amžiuje informacinės vertybės duoda didesnius pelnus, negu jie gaunami iš daiktinės nuosavybės. Svarbu dar ir tai, kad apmokestindami daiktines pajamas mes apiplėšinėjame su daiktų įgijimu jau ne kartą apmokestintus subjektus, tuo tarpu lobstantieji ne iš  savo pastangų, o pasisavindami visuomeninį intelektinį produktą,  nepatiria jokių mokestinių prievolių. Ar tai teisinga?

Bendruomeninis žmonių gyvenimas reikalauja bendruomeniško žymios dalies reikalų tvarkymo. Tam reikalingos lėšos, kurių šaltinis - mokesčiai. Jie, žinoma, turi būti ne tik rezultatyvūs, bet ir teisingi. Tai aptarkime žvelgdami giliau.

Naujos žmonijos kartos civilizacinių procesų nepradeda nuo akmeninio kirvuko, o naudojasi visos visuomenės evoliuciniame procese pasiektais civilizaciniais laimėjimais. Naujausiu žmonių intelektinės veiklos produktu sąlyginai galima laikyti dirbtinį intelektą (DI), kuris neabejotinai yra visos žmonijos kūrybinės veiklos produktas.

Šio produkto pagal bendruosius teisinius nuosavybės įgijimo pagrindus negalėtų savintis joks individas. Dėl to dirbtinio intelekto sukurtas produktas, nepriklausomai nuo to, kas juo pasinaudojo, pagal teisingumo kriterijus negali būti laikomas privačia nuosavybe. Jeigu informacinė vertybė pasinaudojimo ja momentu formaliai ir priskiriama konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tai nereiškia, kad šis asmuo, naudodamasis visos visuomenės sukurtu intelektiniu produktu, neturi mokestinės prievolės atsiskaityti su visuomene už pasinaudojimą jos kūriniu.

Įsivaizduokime, kad įmonininkas atleidžia iš darbo darbuotoją, kurį funkcionaliai pakeitė DI. Tuo atveju visas darbuotojui mokėtas atlyginimas lieka įmonininkui, kuris prie DI sukūrimo faktiškai neprisidėjo. Tai reiškia, jog už santykinai svetimo (visos žmonijos) produkto panaudojimą privatus asmuo kraunasi sau pelną, kaip už jo paties darbu sukauptą kapitalą.

Tokiu visuomeninio intelektinio produkto socialiai neteisingo pasisavinimo pagrindais atsiranda nauji milijonieriai ir milijardieriai, kurie dažnai nepasižymi nei išskirtinėmis fizinėmis, nei intelektinėmis, nei dorovinėmis savybėmis, kad būtų pagrindas jiems disponuoti dideliais finansiniais ištekliais. Šioje ekonominių santykių srityje turėtų atsirasti naujų mokestinių prievolių rūšis ekonomiškai nepagrįstiems viršpelniams nukreipti į viešųjų išteklių fondus, iš kurių, be kita ko, būtų skiriamos išmokos ir iš darbo rinkos DI išstumtiems žmonėms.

Tad, protingai žvelgiant į bet kokią mokesčių reformą, būtina galvoti ir apie socialiai neteisingų viršpelnių apmokestinimo algoritmus, o ne tik brutalia prievarta kėsintis į finansiškai silpniausius visuomenės narius, kurie nepajėgūs pasipriešinti instituciniams plėšikams.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
128
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (46)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar partijos „Nemuno Aušra" nariai gali būti ministrais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje Baltijos valstybėje gyventi geriausia?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-1 +7 C

-2 +7 C

+3 +10 C

+1 +8 C

+3 +9 C

+7 +9 C

0-7 m/s

0-7 m/s

0-10 m/s