Ligita JUKNEVIČIŪTĖ: Gal baikim lakt, broliai lietuviai?

Studijų laikais buvo taip smagu, tūsinomės su bohema Vilniaus senamiestyje nuo aušros iki sutemų, ir vienintelis studentiškas rūpestis buvo sužinoti, kur ir kada vyks eilinis susibėgimas. Net nuvažiavę į pirmąją Dainiaus Kepenio sveikuolių stovyklą su kurso draugais, beje, verslininko A. Stašaičio dėka, kuris norėjo mums, būsimiems žurnalistams, parodyti blaivybės ir sveikatos svarbą, mes sugebėdavom ryte išsimaudyti ledinėj jūroj sausio mėnesį, o vakare jau baliavoti, užkąsdami alų ar ką gaudavom nusipirkti, šviežiomis stintomis. Ir ką? Ir nieko, išgyvenom.

Ir štai atėjo laikas, kai aš stebiu savo buvusius bendražygius, ir mane apima lengvas siaubas. Kai kurie prasigėrė, kai kurie numirė, kai kurie tapo abstinentais. O mane lemtingi gyvenimo posūkiai atvedė į blaivybę, net pradėjau Graikijoj moterų stovyklas organizuoti, tokias sveikuoliškas ir blaivias.

Ir žinote, ką, paaiškėjo, kad ne vieną žmogų, tiksliau, moterį, atvykti į stovyklą atbaido mintis, kad reikės savaitę per atostogas išbūti negėrus. Moteris. Atbaido. Savaitė. Be alkoholio. Taip man pasakė būrėja Vaiva Budraitytė, kai išgirdo tai iš savo pažįstamų, kurias pakvietė irgi atvykti į stovyklą.

Tad vakar mes su Vaiva ir padiskutavom jos laidoje „Vaivos horoskopai“ kanale Kitaip TV, ar tikrai Lietuva baigia prasigerti, gal jau ir prasigėrė, ypač per pandemiją? Mano aplinkoj geriančių nedaug, aš pati negeriu jau penketą metelių, nors mama labai nervuojas, kai taip sakau viešai, sako, nesakyk to, visi galvos, kad tu buvai prasigėrus.

Ir tikrai, juk kai sutinkam negeriantį žmogų, dažniausiai suokalbiškai susižvalgom, o už nugaros dar ir pasišnabždam, kad nu va, pragėrė žmogus sveikatą... Arba, aha, viskas aišku, turbūt anksčiau labai gėrė, tai užsikodavo. Ir nueina tokie žinovai toliau gyventi savo svaigalų liūne, net nesusimąstydami apie save, kurioj jie dabar stadijoj?

Dar geria „kaip visi“, o gal jau seniai, „kaip visi“, prasigėrė? O kaip negerti šiais laikais? Juk mirga marga feisbukai ir instagramai nuotraukomis, kur, jei esi sėkmingas, tai būtinai su taure. Garsenybės, žvaigždės, gražuolės, mamos, influenceriai demonstruoja savo ypatingumą, pozuodami su taure rankoje... Tai kaip čia nebūsi kaip visi?

Juk smagu, juk irgi ne ubagas esi, gali tą taurę vyno nusipirkti, po galais?

Taigi, Vaiva Budraitytė, kuri, kaip žinia, bendrauja dėl savo veiklos pobūdžio su įvairiausių socialinių sluoksnių žmonėmis, papasakojo, kad moterys, ypač po skyrybų, yra linkusios skandinti savo liūdesį alkoholyje. Tai čia tas klasikinis variantas, atskira tema.

Bet per pandemiją, pasirodo, buitinis moterų alkoholizmas taip išplito, kad net turi savo pavadinimą, jei neklystu, vadinasi „raminimasis lašeliu būdu“. Kai moterys namie kiauras dienas gurkšnoja šampaniuką ar kitus svaigiuosius gėrimus, nes kitaip negali numalšinti nerimo, vienatvės ar tiesiog nepasitenkinimo jausmo.

Galbūt geria, nes vyrui vienam nesmagu. Priežastys įvairios, bet pasekmės visada vienodai liūdnos. Konfliktai, smurtas, psichologinis teroras, skyrybos, neištikimybės, nusivylimas savimi ir partneriu... Anksčiau ar vėliau.

Juk geriantis žmogus tik tuo metu pasikelia nuotaiką ar nurimsta, vėliau neišvengiamai ateina nepasitenkinimo savimi, fizinio diskomforto, pykčio ant savęs ar partnerio stadija, alkoholikiška didybės manija, maskuojant gėdą, kad elgiesi netinkamai, kenki pats sau ir savo brangiausiems žmonėms.

Ir dar tas vaizdas veidrodyje... Patinimai, viršsvoris, pūškuok toj sporto salėj, kiek nori, o tie lašiniai nekrenta, nes taip jau yra, alkoholis lėtina medžiagų apykaitą, Vaiva sako, kad sustabdo ją net trims dienoms, nors tu ką...

Įsivaizduok, sako man Vaiva jau važiuojant po laidos namo, kas auga tokiuose namuose, jei kasvakar mama ateina pabučiuoti vaiko, o nuo jos neša alkoholiu? Tokiam vaikui alkoholio kvapas asocijuosis su saugumu, meile, šiluma. Mergaitė, užkalbinta neblaivaus vyro, net nesusimąstys, kodėl jai gera su juo, nors jis girtas, nes jis kvepės taip, kaip kadaise prieš miegą ją bučiavusi mama.

Klausau aš Vaivos ir man darosi nejauku. Todėl sakau, baikim lakt, broliai ir sesės, kol nepavirtom avinėliais.

Gal toji pasaka yra būtent apie tai, kad geriantis žmogus tampa avinu be valios ir smegenų? Juk kol alkoholis išsivalo iš smegenų, gerokai jas paplauna tikrąja to žodžio prasme, ir praeina iki pilno išsivalymo net kelios savaitės?

Tad jei jūs geriat tik savaitgaliais, „kaip visi“, vadinasi, smegenys yra nuolat apgirtę, todėl jus labai lengva valdyti ir jumis manipuliuoti. Kad tai jau įvyko per pandemiją, kai sėdėjo visi uždaryti, akivaizdu. Bet dar ne vėlu išbristi iš tos nuodų pelkės ir atsipeikėti.

Verta, bent pabandykit.