1 nuotr.Auga vaikučiai, kuriems mokykla sako: džiaukitės ir didžiuokitės laisva šalimi, kurioje gimėte - gerbia ji jus ir brangina, kaip laisvus ir lygius, žinoma, kiekvieną su „savo nuomone" ir savo neprilygstama individualybe. Augate tapti kritiškais, kompetentingais ir savarankiškais. Rinka, Valstybė ir Mokslas laukia jūsų išskėtę rankas.
Jau dabar, vaikučiai, niekas, o niekas negali jums ko nors drausti, nepagarbiai apie jus ir jūsų pasiekimus, pasirinkimus, nuomones atsiliepti, nurodinėti ar kritikuoti, ką jau kalbėti apie menkiausią prisilietimą netgi prie jūsų daiktų.
Auga, auga, užauga - ir atsibunda pilnamečiais valstybėje, kuri sako jiems: „Labas rytas, mulkiai - jūs esate nulis be fantazijos, kam jums pinigai - vis tiek skaičiuoti nemokate, kam jums referendumas - vis tiek nieko nesuprantate, kam jums būstas - vis tiek neišlaikysite, gi net jūsų kūnas jums nepriklauso, kaip drįstate, kaip po galais drįstate neleisti valstybei naršyti po jūsų šaldytuvą, telefoną ir miegamąjį, samprotauti viešai nesuderinę ir dar prieš valdžios sprendimus protestuoti?!"
Ką jie darys, taip užaugę?
Supras pagaliau - ir gaus nukreipimą pas psichologą, idant „depresiją" pagydytų ar kokį sutrikimą prirašytų? Ar nesupras iki pensijos?
Tam juk ir dirba visa nuolat „tobulinama" švietimo sistema, tam ir numušinėjama kartelė link „paprasčiau", tam ir „cancelinami" klasikai, tam ir kapojamos išsikišusios galvos, tam ir įgalinama negalia - kad nesuprastų. Mūsų valstybė tuo tiki. Labai tiki.
