Nida VASILIAUSKAITĖ: Ką manau apie „lytinį ugdymą“?

Kodėl? Juk argi nėra problemų, kylančių dėl nežinojimo - paauglių nėštumai, lytiškai plintančios ligos ir įvairiausi nepagrįsti gandai apie žmogaus reprodukcijos procesą?

Yra. Bet, pirma, apie viską šiame interneto amžiuje galima sužinoti ne mokykloje - pakanka sukurti ir pareklamuoti gerą informacinį tinklalapį - pasiskaitys patys, o antra, sužinojimas (bet kokių) pamokėlių būdu mokykloje yra SAVAIME didžiulė psichologinė ir socialinė žala.

Kodėl? Nagi todėl, kad tą neišvengiamai numato pats tokio „ugdymo" formatas: pedagogas prieš klasę pasakoja, pristatinėja skaidres, dar geriau - klausinėja, kviečia klausti, kursto diskusijas, organizuoja įtraukius vaidmenų žaidimėlius, stumia pasisakyti (apie patirtis, mintis, baimes, svajones, jausmus...).

Visa tai vyksta, vadinasi, ne intymioje saugioje aplinkoje tarp tokiems pokalbiams sutikimą davusių, vienas kitu pasitikinčių ir vienas kito kaip pašnekovų, klausytojų, žiūrovų pageidaujančių asmenų, o KLASĖJE, tarp KLASIOKŲ!

Klasiokai, priminsiu, NĖRA vienas kitam draugai - draugais kiekvienam iš jų yra vos vienas kitas (jei išvis), kiti - nepageidaujami prašalaičiai, o dar kiti - mirtini, baisūs priešai, su kuriais reikės likti po tokių pamokėlių ir susitikti kasdien, pasipildžius taip intymia informacija vieniems apie kitus, mačius jų kūno kalbą ir mimikas (net jei tik tiek).

Po šitos pamokinės patirties jiems bus dar baisiau pakelti vieniems kitus, o kiekvienas, priverstas tokioje aplinkoje tokių dalykų klausytis, jausis bemaž kaip išprievartautas, ar bent, mažių mažiausiai, pažemintas lyg nuogas iš dušo išvytas į kiemo aikštelę aplink spoksant ir šūkaujant kvartalo kaimynams.

Tai, kaip sovietinis nuogų išstatymas mediciniam patikrinimui, tik dar daug blogiau - pakelta kubu.

Jau nekalbant apie tai, kad mokytojas yra mažiausias autoritetas paaugliams šiais klausimais: jei jie kažką daro ar nedaro, tai NE TODĖL, kad mokytojas taip sakė arba nesakė.