1 nuotr.„Respublikos" savaitės žmonės - visi žinomi ir nežinomi mūsų Laisvės gynėjai. Žuvę ar sunkiai sužeisti 1991 m. sausio 13-ąją. Nesužeisti fiziškai, bet vis vien sužeistomis sielomis, nes jų tėvai per daug patyrė karo, pokario baisumų ir išdavysčių. Tad vėl artėjant (o iš tiesų vis labiau tolstant tai 1991-ųjų sausio 13-ajai) vis vien save, savo Tėvynę ir visus žuvusius už jos Laisvę patikinkime, kad mūsų dar liko labai daug. Mūsų - nežinomų ir nematomų. Net sau patiems. Nes žmogus apie save sužino visą tiesą tik ribinėse situacijose. Tada vieni tampa bailiais. O kiti tampa tiek piktais, tiek įskaudintais, tiek Lietuvą mylinčiais, kad neišsigąsta nei šūvių, nei tankų.
Ar tikrai jau mūsų populiacijoje kario geno neliko? Visi bailūs, susitaikę, nugalėti, nedrąsūs? Netiesa. Jei kario genas būtų mumyse išnaikintas, visuomenės nuomonės apklausose nepirmautų ugniagesiai-gelbėtojai, Lietuvos kariuomenė ir policija. Pirmautų ne statutinės sukarintos organizacijos, bet „Sodra". Ir niekas nenorinčių atlikti privalomos karinės tarnybos nepravardžiuotų „verktiniais". Atvirkščiai. Bliautų kartu apie rekrūtus, palikusius motules sengalvėles, ir guostų.
Tad Lietuvos gyventojai visuomenės apklausose aiškiai išsiduoda, kam teikia pirmenybę ir ką gerbia. Jie niekina ištižėlius. Jie gerbia drąsą ir pasiaukojimą. Nes ugniagesys-gelbėtojas, iš po susprogdinto, uždūmyto namo nuolaužų gelbėjantis gyventojus, tikrai labiau rizikuoja nei koks nors futbolo sirgalius. Rėkiantis teisėjui, kad jį „užmuš" ar „į muilą". Nes Lietuvoje nėra tokio futbolo, už kurį vertėtų taip nusikalsti.
Jie irgi buvo tokie, kaip mes
Oponentai sakys, kad niekas negintų Lietuvos, kurioje tokia valdžia, mažos pensijos, per brangūs būstai ir t.t. Esą tegul ponai patys ginasi, o mūsų, paprastų žmonių, į savo politikas nepainioja. Bet, kaip bebūtų keista, Lietuvą visada gynė būtent paprasti žmonės. Kražių bažnyčią nuo caro kazokų gynė eiliniai - žemaičiai. Sukilimuose dalyvavo vyžoti kaimiečiai su šakėmis. Lietuvą nuo bermontininkų gynė bežemiai savanoriai. Net ir tada, kai iškilieji vadai žūdavo ar pabėgdavo į užsienius, lietuviai Lietuvą gynė. Pokario Dzūkijoje, kur smėlingos žemės nederlingiausios ir tikrai nebuvo taip vadinamų „buožių", buvo bene didžiausias partizaninis pasipriešinimas. Tad aršiausiai okupantams priešinosi būtent neturtingieji dzūkai.
Sausio 13-ąją prie TV bokšto žuvo du 17-mečiai - būsimas stalius Darius Gerbutavičius ir 12-okas Ignas Šimulionis. Nejaugi kas nors mano, jog Lietuvoje jau neliko 17-mečių, priklausančių sporto klubams, Lietuvos šaulių sąjungai, svajojančių tapti kariškiais. Ar tiesiog patriotiškai išauklėtų? Tokio jaunimo su kario genais yra pilna.
O dabar paanalizuokime socialinę žuvusių Laisvės gynėjų sudėtį. Vairuotojai, statybininkai, padavėjas, brigadininkas gamykloje, šaltkalvis, studentai, buhalterinės apskaitos specialistė. Tarp žuvusių nėra nė vieno „elitinio", „koučerio", „influencerės" ir taip toliau. Tai 17-53 m. amžiaus žmonės, kurie, kaip ir dauguma mūsų, nebuvo nei garsūs, nei elitiniai. Ir dabartinėje Lietuvoje yra statybininkų, vairuotojų, gamyklų darbininkų, buhalterių, stalių, studentų. Ir tokie žmonės, kaip ir tada, sudaro pagrindinę šalies gyventojų masę.
Taikos metu mes vieni ant kitų bambame, nes vieni dievina Vytautą Landsbergį, o kiti jį keikia. Mes pravardžiuojame vieni kitus antivakseriais arba vakseriais, prisileidusiais marmalo. Mes ginčijamės praktiškai dėl visko. Net ir dėl to, ar per Kūčias valgomi sušiai. Tačiau nė kiek neabejoju, jog daug kur būtų nesutapusios ir Sausio 13-ąją žuvusiųjų nuomonės. Juk negalėjo 17-metis būsimas stalius D.Gerbutavičius turėti tiek gyvenimiškos patirties, kiek 53 m. šaltkalvis Apolinaras Juozas Povilaitis. Kasdieniame gyvenime jie gal būtų kivirčijęsi, nes ir dabar jaunimui sunku susikalbėti su „seniais". Vilniečiai gal būtų šaipęsi iš Kaune gyvenusio Tito Masiulio, o Kėdainiuose, Marijampolėje ir Rokiškyje gyvenusius gal būtų pravardžiavę „kaimais".
Manau, būtų skirtingos nuomonės ir apie skiepijimąsi, aprangą, šeimą, LGBT, politines simpatijas-antipatijas. Vieni gal būtų tapę socdemais, kiti - konservatoriais ar liberalais. Ar rovę pasižmonėti į užsienius. Nes jie, per anksti mus palikę Sausio 13-ąją, irgi buvo tik žmonės. Lygiai kaip tik žmogus buvo 22 m. desantininkas, irgi žuvęs Viktoras Šatckich. Tuometinio Kremliaus atsiųstas žudyti savo vienmečių. Lygiai taip pat, kaip dabar kiti kareiviukai, irgi siunčiami žudyti į Ukrainą. Nors tai yra siaubinga, nežmoniška, neteisinga, pasaulis nė kiek nepasikeitė. Jis vis dar toks pats išprotėjęs, žiaurus, nepritaikytas motinoms ir nelogiškas. Nes žudyti, kai nesi laukinis mėsėdis gyvūnas, niekada nebus logiška. Logiška yra gintis. Būtent tai yra pateisinama. Visada.
Mes irgi būtume tokie, kaip jie
Manote, nesigintume? Dar ir kaip gintumėmės! Kario genas mumyse nesunaikintas. Jis tik apsnūdęs. Kaip sotus katinas. Na, nemato reikalo eikvoti energijos dėl to, kad Ingrida Šimonytė susiginčijo su Agne Širinskiene. Bet tada, kai pro mūsų kiaurą sieną ėmė veržtis ekonominiai migrantai iš Sirijos, Irako - oho kaip vieningai pasišiaušėme! Retas sakė, kad koncertina per brangi. Tad tuo atveju, jei mūsų Tėvynei, mūsų namams, vaikams, verslams ir t.t. iš tikrųjų iškiltų pavojus, rastume savyje jėgų priešintis, gintis. Remtume savo karius visais įmanomais būdais.
Nes mes vis dar esame čia. Nenugalėti. Su kario genais. Siautėjantys, kai pralaimi „Žalgiris". Kasmet vis daugiau savo „karių" išleidžiantys į Dakaro ralį. Kad visi pamatytų, kokie lietuviai drąsūs. Juk jei lietuviai būtų bailūs, jie kasmet neįlūžtų prūduose žvejodami ant per plono ledo. Bet ne. Ir čia demonstruojame karosams nepalaužiamą drąsą.
Taip, mes vis dar čia. Su kario genais. Kasdien keiksnojantys valdžią. Ir kaskart išrenkantys ne tą, bet, lyg tyčia, beveik tapačią. Tai mes kariaujame keliuose. Rodome kitiems automobiliams „fakus" ir kartais išlipę apsistumdome. Tai mes sugalvojome posakį, kad geriausias lietuvio patiekalas - kitas lietuvis, bet vis vien nė vieno nesuvalgėme. Aišku, tik tiesiogine prasme. Bet kai dega kaimyno tvartas, tikrai nešokame ramtadrylių. Atvirkščiai. Puolame skambinti ugniagesiams-gelbėtojams.
