1 nuotr.„Respublikos" savaitės žmogus - švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Pareiškęs, jog mokyklų vadovai turi būti tikri vadovai. Patys turi dėti pastangas ir atrasti trūkstamus mokytojus. Nes ministerija už juos mokytojų neieškos. Tad jei rugsėjo pirmąją kai kuriose mokyklose trūks pedagogų, jau dabar aišku, kas bus kalti. Ogi mokyklų direktoriai. Nes šalies mokykloms šiuo metu trūksta 600 pedagogų.
Braižas įprastas. Jei regionuose trūksta pedagogų ar medikų, niekada nebūna kaltos atitinkamos ministerijos. Kalti ligoninių ar mokyklų direktoriai. Arba vietinės savivaldybės ir merai. Tad G.Jakštas nepasakė nieko naujo. Ministro teigimu, Lietuvoje pedagogams yra 600 laisvų darbo vietų, bet Užimtumo tarnybos duomenimis, yra daugiau nei pusantro tūkstančio mokytojų, šiuo metu ieškančių darbo. Tad ministras nusistebėjo, kodėl mokyklų vadovai neįdeda darbo skelbimų. Juk taip paprasta iš 1,5 tūkst bedarbių pedagogų išsirinkti 600 tinkamų.
Kur gauti etatą?
Nežinia, iš kur ministras rado tokį kiekį bedarbių pedagogų. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu darbo ieško 600 pedagogų. Jų dauguma - ikimokyklinio ugdymo pedagogai, galintys dirbti lopšeliuose-darželiuose, taip pat - socialiniai pedagogai. Mokyklos iš bėdos bent laikinai gali apsieiti be muzikos ar šokių mokytojo.
Tačiau jei Kauno rajono mokykla priimtų dirbti matematikos mokytoju žmogų su viduriniu išsilavinimu ir be darbo patirties, tai jau rimtas ženklas, kad pedagogų trūksta. Tiesa, toks matematikas net neturėtų pilno etato. Tik 0,45. Ir už savo darbą tegautų 746 eurus prieš mokesčius.
Tikėtina, jog šis diplomo neturintis matematikas važinėtų dirbti iš Kauno, tad dalį algos išleistų transportui. Ir dar turėtų papildomai ieškotis 0,55 etato. Tik, aišku, ne Kaune. Nors Kaunas taip pat ieško matematikų, bet su aukštuoju išsilavinimu. Tad verta ne šiaip piktintis lyderiauti vengiančiais mokyklų vadovais, bet atidžiau skaityti darbo pasiūlymus. Nes kuo toliau gydymo ar mokymo įstaiga yra nuo Vilniaus, tuo kuklesni reikalavimai naujiems darbuotojams. Nes žmogus iškart klausia, ką naujoji darbovietė jam gali pasiūlyti?
Kur gauti algą?
2023 m. pedagogų atlyginimai augo 13 proc. Kitąmet - vėl didės. Kai kurios mokyklos skelbia savo darbuotojų atlyginimus viešai. Tik neatskaičius mokesčių. Mat tada algos atrodo įspūdingesnės. Aišku, jeigu dirbi pilnu etatu.
Šiuo metu, kaip skelbia statistika, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (VDU) prieš mokesčius yra 1959,9 Eur. Bet chemijos ar matematikos mokytojas, dirbantis visu etatu Priekulėje, ant popieriaus tegautų 1660 eurų. Vadinasi, pedagogo uždarbis šalies VDU dar nepasivijo. Vienoje Kelmės rajono gimnazijoje atlyginimą, panašų į šalies VDU, gautų tik direktorius ir jo pavaduotojas. O kitoje Kelmės rajono gimnazijoje - direktorius, jo pavaduotojas ir mokytojas-ekspertas. O mokytojai-metodininkai, vyr. mokytojai ir paprasti mokytojai apie šalies VDU tik pasvajoja.
Tad ko stebėtis, kad net ir tie mokyklų direktoriai, į kuriuos, perfrazuojant G.Jakštą, yra investuota, ir kurie yra tikri vadovai bei lyderiai, vis vien naujų kadrų į provinciją neprisivilioja. Nes kaip sužvejosi žuvį be masalo? Tarkime, vienas miestelis ieško fizikos, ekonomikos ir verslumo mokytojo. Matyt, kad išmokytų vaikučius verslo pradmenų. Bet koks verslą ir ekonomiką išmanantis žmogus sutiks dirbti už 501,64 Eur prieš mokesčius. Toks ekonomikos ir verslo asas jau savaime būtų įtartinas. Dar išmokys vaikučius bankrutuoti.
Dar vienas pavyzdys - istorijos, etikos ir anglų kalbos mokytojų ieško Plungės rajono Kulių gimnazija. Tačiau nė vienam iš šių trijų mokytojų negali pasiūlyti viso etato. Be to, kai kurie pedagogai važinėja į Kulius dirbti net iš Klaipėdos, esančios už 41 km. O žmonės paprastai važinėja tik tol, kol suranda darbą arčiau savo namų. Tad mažųjų šalies miestelių moksleiviai visada jaučia didesnę mokytojų kaitą. Vos pripranta prie vieno dėstymo stiliaus, rugsėjį ateina kitas mokytojas. Kaip suburti mokyklos bendruomenę, kai ji kasmet keičiasi?
Kur gauti ministrą?
Įdomiausia, kad pedagogus nuolat auklėja funkcionieriai, patys nė dienos nedirbę mokyklose. Dabartinis švietimo, mokslo ir sporto ministras yra matematikas, statistikos specialistas, baigęs du universitetus. Bakalaurą Lietuvoje ir magistrą Nyderlanduose. Dirbo Statistikos departamente, vėliau - Vyriausybės strateginės analizės centre. Buvo švietimo ekspertas. Netgi rengė švietimo rekomendacijas Vengrijai ir Azerbaidžanui.
Tad turime tipišką jauną ir energingą funkcionierių. Teorijos gigantą ir praktikos liliputą. Vieną iš tų, kurie tvarkingai išsidėstę prie valdžios galių ir valstybės biudžeto. Tai žmonės su tokiu plačiu akiračiu, kad labiau matomas Briuselis, Baku, Budapeštas. O tokia smulkmė kaip Kaniukai ar Balbieriškis iš viso nematoma. Bet pedagogai matę tiek daug švietimo ir mokslo ministrų, direktorių, inspektorių, kad sugeba prisitaikyti prie pačių įvairiausių valdžių.
Kur gauti stipendiją?
Sunkiausia prisitaikyti prie mažų algų, nepagarbių mokinukų ir jų tėvų įgeidžių. Todėl pedagogams pagrįstai kyla pagunda mažiau eikvoti energijos mokyklose, stengtis tik dėl stažo, o po oficialaus darbo verčiau padirbėti korepetitoriais. Individualiai dirbantis matematikos, chemijos, fizikos, biologijos korepetitorius per valandą uždirba 30 eurų. Tris valandas savaitgalį padirbėjai - ir jau turi 90 eurų, dėkingą mokinį ir jo tėvus.
Korepetitorių paklausa didžiulė. Tai rodo, kad šalia oficialiosios mokyklos darbuojasi ir antrinė mokykla. Ne oficialiai privati, tačiau iš tikrųjų net labai privati. Tik negaunanti mokinio krepšelio. Kaip šalia poliklinikų dygsta privačios klinikos, stomatologiniai kabinetai, o medikai tik zuja tarp dviejų ar trijų darboviečių, taip prie mokyklų dygsta dar galutinai nesusigulėjęs korepetitorių sektorius. Mokant nuotoliniu būdu galima dirbti korepetitoriumi ir provincijoje.
Kita vertus, kasmet daugėja jaunuolių, kurie renkasi pedagogikos studijas. Šiemet tapti mokytojais pakviesta 1,5 tūkstančio jaunuolių. Nuo 2020 m jų skaičius augo 67 proc. Bet kur jie dingsta vėliau? Negi susivilioja tik 319 eurų stipendijomis?
