Olava STRIKULIENĖ: Sunku būti lakštingala Seimo vištidėje

Jubiliejinis V.Juozapaičio koncertas vyks Valdovų rūmuose. Bilietų kaina - 12-25 eurų. Pats jubiliatas žada koncertuoti dykai, tačiau kartu koncertuojanti jo dukra gaus honorarą. Tad naivoka būtų tikėtis, kad tėvas Seimo narys neturi jokio finansinio intereso, kad jo dukra uždirbtų pinigų. Juk net milijardierius Bilas Geitsas (Bill Gates) pageidauja, kad jo vaikai užsidirbtų patys.

Rigoletas-I ir Rigoletas-II

Konstitucija draudžia Seimo nariams užsiimti papildoma veikla. Išskyrus kūrybinę veiklą. Todėl jau 11 metų Seime dirbantis V.Juozapaitis viešai aiškina, kad koncertavimas yra kūrybinė veikla. Mat atlikėjas, net atlikdamas tą patį kūrinį dvi dienas iš eilės, vis vien tą patį kūrinį atliks skirtingai. Sunku ginčytis su menininkais. Tačiau tokiu atveju, jei atlikėjas vieną kartą atlikdamas Rigoleto ariją sutrepsės tris kartus, o kitą kartą - nė vieno, tai jau bus ypatingas kūrybinis aktas. Jei vietoje sol sudainuos si, tai jau bus meninis kūrinio perdirbinys. Pavyzdžiui, šiek tiek apšlubęs Volfgangas Amadėjus Mocartas (Wolfgang Amadeus Mozart).

O apie tokius aktus nekultūringas, tamsus plebsas net neturi teisės viešai reikštis. Be to, tokiu atveju, jei Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) vieną kartą parašytų „Makbetą" su žąsies plunksna, o vėliau perrašytų tą patį tekstą su žąsino ar kalakuto plunksna, tai jau būtų trys skirtingi kūriniai. Ne vienas, o trys „Makbetai". Tad slapčia tikiuosi, jog V.Juozapaitis tą kūrybinę Seimo nariui nedraudžiamą veiklą pademonstruos kiek greičiau. Pavyzdžiui, vieną kartą atliks Žermono ariją baritonu, kitąkart - falcetu, trečiąkart - mecosopranu. Išankstinė užuojauta balso stygoms, bet tai tikrai būtų neabejotina kūrybinė veikla. Be to, galima būtų nekultūringam plebsui paskelbti, kad vieną kartą atliko „Traviatą", kurią sukūrė Džiuzepė Verdis (Giussepe Verdi), o vėliau kitą „Traviatą" - Džiakomo Pučinio (Giacomo Puccini) šedevrą. Juk galimos ir tokios „kūrybinės" manipuliacijos, kai labai norisi koncertuoti.

Ir tai suprantama. Joks Lietuvos politikas nesulaukia tiek nuoširdžių publikos plojimų, kiek sulaukia Lietuvos atlikėjai. Kartais net atrodo, jog piliečių pagarbos ir meilės ištroškusiems seimūnams verčiau reikėjo patapti Natalijomis, Mijomis, Džordanomis.

Valdovams - Valdovų rūmai

Seimūnai juk savotiški mūsų valstybės valdovai. O kur valdovams brautis, jei ne į Valdovų rūmus? Todėl V.Juozapaitis akcentus sudeda teisingai. Be to, kitąmet - Seimo rinkimai. Būtent todėl V.Juozapaičio būsimas koncertas nepatinka ne tik Seimo opozicijai, bet ir liberalams. Nes jie supranta, kad artėjant rinkimams kiekvienas politikas suinteresuotas kuo labiau būti visuomenės pastebimas. Kad jį išrinktų ir į naują kadenciją. O kas gali būti labiau matomas už koncertuojantį solistą?

Vieni patenka į Seimą, nes yra politikų ar menininkų atžalos. Kiti patenka į Seimą, nes yra garsūs sportininkai. Treti patenka, nes yra labai miklūs partijų lyderių pataikūnai. Ketvirti - todėl, kad Seime nuolat rengia šou ir be jų publikai būtų nuobodžiau. Ai, bent prajuokina! Bet garsus sportininkas juk nepradės prie Valdovų rūmų stumdyti diską, žaisti krepšinį, o sveikuolis ištisai juk nekalbės apie grūdinimąsi šaltu vandeniu. Taip praeivių dėmesio ilgai neišlaikysi. O garsus solistas juk ne prie rūmų, bet pačiuose Valdovų rūmuose yra laukiamas. Todėl niekas neprivers V.Juozapaičio atsisakyti koncertų. Nes tai būtų politinė savižudybė. Kai Rigoletas scenoje rauda „Juokis, pajace!" dėl savo dukters, klausytojams visai nerūpi, ar jis - konservatorius.

Tačiau kodėl man atrodo, jog V.Juozapaitis, gindamas savo teisę į kūrybinę veiklą, pats savimi netiki ir veidmainiauja? Gal todėl, jog buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, dešiniesiems aiškiai prijaučiantis Dainius Žalimas taip pat kitaip traktuoja kūrybinę veiklą. Mat KT dar 2004 metais išaiškino, jog kūrybine veikla siekiama sukurti NAUJĄ kūrinį. O kas čia naujo, jei matai tą patį V.Juozapaitį? Naujo tik tiek, jog gruodį sulauks 60-mečio.

Supainiojo Pašilės gatvę su Pašilaičiais

Bet tai, jog V.Juozapaitis galimai pradėjo ruoštis naujiems rinkimams, aiškiai visu kūnu pajuto ir koalicijos partneriai liberalai. Juk geras operos solisto balsas yra emociškai įtaigesnis už šachmatus. O emocijos - pati patikimiausia rinkėjų gaudyklė. Pradedant kerštu ar sudievinta ekstaze dėl kažko. Gal todėl Seimo pirmininkė užsiminė, jog apie V.Juozapaičio elgesį turėtų spręsti Etikos (ir procedūrų) komisija.

Laimei, Seimo rinkimuose gali dalyvauti ir vilnietis V.Juozapaitis, todėl jam nereikės kūrybiškai mutuotis į kaunietį V.Juozapaitį. Gyvenantį Kaune, Pašilės gatvėje. Būtent tokio teleportacijos viražo prireikė pernai dalyvaujant Kauno mero rinkimuose. Su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę". Gan keistokas šūkis, kai sąžiningas politikas supainioja gyvenamąsias vietas. Matyt, galvojo apie Vilniaus Pašilaičius, bet jie kūrybiškai patapo Kauno Pašile. Kūrybiškumo rezultatas - 9,61 proc. balsų Kauno mero rinkimuose. Matyt, ne tai laikinojoje sostinėje akcentavo.

Na, kokiam šakniniam kauniečiui gali imponuoti dviejų kambarių butas Pašilės gatvėje? Juk ne garsioji Kauno spurginė Laisvės alėjoje ir ne tarpukario architektūros šedevrai, pripažinti UNESCO. Juolab kai šakniniai kauniečiai net ir tarpukario Lietuvoje mieliau klausėsi Danieliaus Dolskio, Antano Šabaniausko, gailingo romanso „Paskutinį sekmadienį" nei operos solistų. Nes bilietai ir ponių apdarai buvo per brangūs „Slabodkei" bei Šančiams. Tad ne ta publika, kurį meru išrinktų operos solistą. Galų gale ir muzikalieji italai mieliau rinko į savo valdžią politikus, susijusius su Sicilijos mafija nei Lučijanus Pavaročius.

Donalda irgi klydo

Kita vertus, V.Juozapaitis nėra pirmasis koncertuojantis Seimo politikas. 2008 m. gruodį, irgi prieš Naujuosius metus, „Gazpromui" priklausančių įmonių keliuose vakarėliuose svečius linksmino Seimo narė Donalda Meiželytė. Dėl vieno renginio net praleidusi plenarinį posėdį. Tada irgi buvo svarstymų, ar dera atlikėjai, tapusiai Seimo nare, atsisakyti savo ankstesnių kontraktų. Seimas šiek tiek paūbavo, padejavo - ir tuo viskas pasibaigė. Tad jeigu koks nors seimūnas koncertuotojas imtų savo honorarus tiesiai grynais į kišenę ir savo popsinę dainušką-talalynę pavadintų originaliu kūriniu, toks seimūnas ar seimūnė gali dainuoti ar tiesiog pabliauti kad ir visuose koncertuose. Jei jų laikas nesutampa su plenarinių posėdžių laiku.

Tad pirmyn, Seimo dainorėliai bei lakštingalos! Pirmiausiai - studijuoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.