1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - iš elektros tiekimo liberalizuotosios rinkos dėl finansinių sunkumų pasitraukęs dar vienas žaidėjas ir dėl šio praradimo nė kiek nesijaudinantis energetikos ministras Dainius Kreivys. O ko jam asmeniškai jaudintis? Atvirkščiai. Netgi puiku!
Praėjusį pirmadienį apie pasitraukimą iš elektros tiekimo rinkos savo klientams pranešė UAB „EGTO energija", turinti du akcininkus - Egidijų Rutkauską ir Edviną Pranciulį. Įmonė pareiškė, kad, nors pastaruoju metu ir turėjo pelno, vis vien tenka pasitraukti iš rinkos dėl ankstesnių finansinių problemų. Mat nors Valstybinė energetikos kainų reguliavimo taryba (VERT) atkreipė dėmesį, jog įmonė neturi pakankamai savo kapitalo, akcininkams šio įstatinio kapitalo padidinti nepavyko. Tad informavo, jog visus savo klientus, kurie nepatirs jokių nuostolių, perduoda bendrovei „Enefit". Ši estiško kapitalo „Eesti Energija" įmonių grupei priklausanti įmonė yra viena iš trijų lietuviams elektros tiekimą toliau garantuosiančių įmonių. Dar išlikusių liberalizuotoje Lietuvos elektros tiekimo rinkoje.
Tad pasitraukus lempai „EGTO energija", o anksčiau lempoms „Perlas Energija" ir „Birštono elektra", mums elektrą tiekia tik trys konkurentės lempos - „Ignitis", „Elektrum Lietuva" ir „Enefit".
Nepralenkiama „Ignitis grupė"
„EGTO energijos" pasitraukimo proga D.Kreivys pareiškė, jog nieko baisaus. Mat konkurencija elektros tiekimo rinkoje išlieka pakankama, o pasitraukusios įmonės klientai jokių nepatogumų nepajus. Tiesa, energetikos ministras netiksliai nurodė „EGTO energijos" klientų skaičių. Daugiau nei tūkstančiu sumažino. Iš tiesų klientų buvo ne 6000, bet 7392. Bet kas dėl tokių dalykų smulkinasi, kai energetikos sektoriuje vartosi milijonai eurų bei kilovatvalandžių.
Atitinkamai nenuliūdo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mat mūsų valdžios visada didžios optimistės. Optimizmu tryško ir tada, kai pernai vasarą iš elektros tiekimo sektoriaus pasitraukė „Perlas Energija". Irgi pranešusi, kad negali toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir turėjusi 180 tūkst. klientų. O tada, kai šiemet pavasarį pasitraukė „Birštono elektra", teturėjusi apie tūkstantį vartotojų, šis įvykis jau buvo visiška liberalios rinkos smulkmė. Juolab kai ir šie klientai buvo dar išlikusių įmonių perimti.
Tad laisvajai rinkai tereikėtų savo dalyviams pasakyti moralą - negriebk, ko negali apžioti. Atiduok stipresnėms žiaunoms su aštresniais dantukais. O D.Kreiviui telieka romiai laukti kaip Romos imperatoriui. Kuris iš trijų dar likusių gladiatorių rinkos arenoje palūš. „Estas" ar du „lietuviai".
Nors manau, jog D.Kreivys visai tiksliai žino, kuris gladiatorius nė už ką nepalūš. Tai „Ignitis". Ne tik skelbiantis, jog 7 iš 10 nepriklausomo elektros tiekimo vartotojų ir dabar renkasi „Ignitį". Be to, D.Kreivys žino, „Ignitis" turi ir pačių smulkiausių elektros vartotojų, kurie vis dar likę „Igničio" vykdomame visuomeniniame elektros tiekime. Šie smulkieji vartotojai, o tokie yra dauguma gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose, elektros tiekėją turės pasirinkti tik iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Be to, šio trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pradžia dar gali būti vėl nukelta.
O svarbiausia - „Igničiui" tų visuomeninio tiekimo klientų net nereikėjo vilioti. Jie buvo šioje įmonėje nuo „Lietuvos energijos" laikų. Dar pridėjus klientus, kurie pirmajame ir antrajame elektros rinkos liberalizavimo etape vien iš inercijos nepanoro keisti elektros tiekėjo, „Ignitis" jau dabar užsitikrinęs didesnę klientūrą nei du jo konkurentai. Mat jie , „nuogi" įžengę į rinką, savo klientus patys turėjo prisivilioti, pervilioti ir t.t. Tad kaip bebūtų, liberalioji lietuviška elektros rinka buvo visiškai neliberaliai iškreipta nuo pat jos menamo liberalumo pradžios. Nuo 2020 m., kai prasidėjo pirmasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.
Kuo D.Kreivys yra asmeniškai suinteresuotas?
Bet prie ko čia D.Kreivys? Ko jam džiaugtis ar nesidžiaugti dėl „Ignitis" konkurencinio pranašumo prieš dvi dar esamas konkurentes? Ogi pirmiausia todėl, kad piliečiai politikai visada turėtų džiaugtis, nuoširdžiai krykštauti, kai Lietuvos valstybinio kapitalo įmonėms sekasi. O valstybė valdo 77,99 proc. „Ignitis grupės" akcijų.
O dar D.Kreivys turėtų džiaugtis kaip energetikos ministras. Mat Energetikos ministerijos valdomose srityse įrašyta, kad „ministerija valdo elektros energetikos sektorių. Ir tai apima elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, vartojimą ir prekybą elektros energija". Būtent taip Energetikos ministerijos svetainėje parašyta. Bet maža kas parašyta. Du gaideliai, malantys miltus, taip pat parašyti. O pats D.Kreivys dar prieš metus labai energingai tikino, jog Energetikos ministerija nepriima jokių sprendimų dėl „Igničio", nes jo savininkas - Finansų ministerija. Būtent jai patikėtos valdyti valstybės akcijos. Taip, ši ministerija įgyvendina akcininkų teises bei pareigas, bet kažin ar kišasi į Energetikos ministerijos specifines funkcijas.
Be to, D.Kreivys, kiek besigintų, vis vien suinteresuotas, kad „Ignitis grupė", o ne kokia nors kita grupė gautų didžiausius pelnus už elektrą. Pirma, suinteresuotas kaip pilietis. Antra, kaip „Ignitis grupės" akcininkas. Kaip jau buvo skelbta, D.Kreivys turi bendrovėje UAB „Catus" 40 proc. akcijų, o ši bendrovė valdo AB „Norteo", kuri įsigijusi „Ignitis grupės" akcijų. Kaip bebūtų, nei „Catus", nei „Norteo" neturėjo įsigijusios šią savaitę iš rinkos pasitraukusios „EGTO energijos" akcijų. O „Igničio" turi. O jei žmogus yra karvės dalininkas, jis yra suinteresuotas, kad ši žalmargė duotų kuo daugiau pieno. Kad iš primelžto kibiro ar cisternos tam dalininkui liktų bent stiklinė pieno.
D.Kreivys yra sakęs, jog akcijų skaičius, kurį įsigijo „Norteo", sudaro gal tik 0,0008 proc. viso „Ignitis grupės" akcijų paketo. Atrodo nedaug, kai kalbama apie kioską, prekiaujantį čeburekais. Bet pakankami daug, kai kalbama apie „Ignitis grupę". „Ignitis grupė" kaip tik ketvirtadienį pranešė, kad už pirmąjį 2023 metų pusmetį akcininkams išmokės 46,5 mln. eurų dividenų, t.y. 0,643 Eur už akciją.
Ir pagrindinis argumentas - D.Kreivys nėra poetas. Nei Maironis, nei Brazdžionis. O ne poetas tikrai nepirks per tarpininkus akcijų, kurios būtų nepelningos.
Eilinis patiklių žmonių vaikymas
Kokios išvados? Praėjusios kadencijos Vyriausybė, Seimas, o su juo ir tuo metu Energetikos bei darnios plėtros komisijos narys D.Kreivys paleido pūškuoti Elektros energijos rinkos liberalizavimo traukinuką. O dabar visi stebime, kaip nuo sąstato atsikabina ir nuo bėgių nudarda vis nauji vagonai. Nuo įtampos patyrę trūkį.
Kas buvo liūdniausia? Gyventojai, neturintys inžinierių-elektrikų, energetikų, ekonomistų kvalifikacijos, turėjo staigiai apsispręsti, kokiai įmonei patikės elektros tiekimą. Žmonės blaškėsi po įmones, tampė su savimi namų nuosavybės dokumentus, pasus, notarų įgaliojimus, įrodinėjo esantys savininkai, pasirašinėjo nesuprantamus dokumentus ir t.t. Tarsi vėl visi patyrėme labai suktą, negarbingą žemės reformą. Tačiau įmonės - liberaliosios rinkos dalyvės nebuvo taip skrupulingai tikrinamos. Todėl kartais atrodo, jog specialiai norėta paversti laisvąją rinką dar vienu farsu. Esą darome kaip kitos Europos Sąjungos šalys, esą atskiriame elektros tiekimą nuo paskirstymo, bet vis vien gauname kažką. Su vietiniais fokusais.
