Lotynų posakį "sic transit gloria mundi" ("taip praeina pasaulio garbė") būtų galima išversti į šiuolaikinę kalbą: "Koks trumpas įvaizdžio gyvenimas". Tai būtų liūdna dedikacija vienai po kitos gęstančioms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) jaunosios kartos politikos žvaigždėms, kurioms šią kadenciją rinkėjai faktiškai buvo patikėję valstybės vairą. Anaiptol ne visuomet gera pradžia - pusė darbo. Didžiuma šio "grupinio portreto" herojų nebaigė savo pradėtų darbų ir net kadencijų.
Tadas
Pirmasis į didžiąją Lietuvos politiką, nusikalęs tobulą, be mažiausios dėmelės, politiko įvaizdį, įsiveržė jaunasis konservatorius Tadas Langaitis. Ir pirmasis dar praėjusią Seimo kadenciją ( 2018 m.) pasišiukšlino. Ironiška, kad T.Langaitis ir pradėjo savo politinę karjerą nuo šiukšlių - aplinkos švarinimo akcija "Darom!", parsivežta iš Estijos.
Dar stipresnį įspūdį padarė T.Langaičio "Baltosios pirštinės" - Lietuvos jaunimo judėjimas už sąžiningus rinkimus ir skaidrią politiką - prieš politikus nešvariomis rankomis. Iš tikrųjų, tai grynai konservatorių projektas, ir šiandien aktyvuojamas kiekvienuose rinkimuose.
"Baltomis pirštinėmis " T.Langaitis susikūrė neįveikiamą įvaizdį, kuris visiškai nustelbė jo realią praeitį - toli gražu ne baltomis pirštinėmis išgrobstytą su Toljačio nusikaltėlių gauja Vilniaus "Kuro aparatūrą" ir jo mįslingą praturtėjimą.
Mykolas
Ne ką prastesniu įvaizdžiu praėjusią kadenciją apsiginklavo ir Mykolas Majauskas, buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus atradimas ir favoritas, kuris savo Londone įgytą bankininkystės patirtį paaukojo humaniškai misijai - žmogiškųjų dramų ir tragedijų prevencijai, be atodairos parėmė ir " #metoo", nes ir anksčiau gynė moteris ir vaikus nuo smurto, solidarizavosi su priekabiavimo ir seksualinės prievartos aukomis, ragino jas netylėti ir kalbėti apie savo seksualinius skriaudėjus.
Neilgai truko - ir žiaurus likimas praėjusią kadenciją Vilniaus moksleivės Vokiečių gatvėje pavidalu iškrėtė piktą pokštą pačiam M.Majauskui. Moksleivė prabilo kaip tik todėl, kad įsijautęs politikas pernelyg karštai moralizavo ir smerkė priekabiavimą. Merginą papiktino jaunojo konservatoriaus, apsimetusio šventeiva, tartiufiška veidmainystė. Ir „#metoo"virto "#youtoo"("tave irgi").
T.Langaičio dezertyravimas iš Seimo (nepaneigta versija, kad dėl jo įkurtos Estijoje informacinių technologijų įmonės ir su ja susijusiu STT pradėtu e. sveikatos tyrimu) ir M.Majausko skandalas, privertęs 2018 m. laikinai stabdyti narystę partijoje, trauktis iš Seimo komisijos vadovo pareigų ( jau šią kadenciją pašalintas iš partijos ir galiausiai atsisakęs Seimo nario mandato) - skaudus smūgis TS-LKD įvaizdžiui, kruopščiai ir sėkmingai sutvertam per praėjusius rinkimus į Seimą. Naujoji konservatorių karta su jaunuoju partijos vedliu Gabrieliumi Landsbergiu per trumpą laiką buvo meistriškai sukūrusi Lietuvos politikoje jaunimo kultą, be gailesčio partijos veteranus "išveždama į mišką".
Naujieji Lietuvos politikos veidai pelnė rinkėjų simpatijas anaiptol ne idėjomis ir mintimis. Politinės komunikacijos mokovai tvirtina, kad pirmasis Džonas Kenedis (John F.Kennedy) įrodė: politikui kelią į pergalę atveria ne programa, politiniai šūkiai, o kūno kalba, išvaizda, gebėjimas bendrauti su rinkėjais, ypač - moterimis. Sakytum, TS-LKD virto jaunųjų politikų svajonių akademija, kuri savo absolventams įteikia ne diplomus, o šaunų įvaizdį, atveriantį kelius į politikos viršūnes.
Žiūrėdamas į išvaizdžius konservatorių politikos jaunuolius iš liemens ir stuomens, negalėjai nepastebėti kirpėjų, siuvėjų, viešosios komunikacijos konsultantų nuopelnų.
Tačiau tikrovė anksčiau ar vėliau atsikeršija ir pasiekia revanšą. Žlugus su realybe nieko bendra neturinčiam įvaizdžiui, jis išgaruoja be pėdsako, palikdamas tuščią vietą.
Kai T.Langaitis pasipustė iš Seimo padus, jis nepaliko jokių projektų ar pradėtų darbų. Todėl jo pabėgimas - joks nuostolis Seimui, partijai ir Lietuvos politikai. Tiesa, lieka darsyk apmulkinti rinkėjai.
Kristijonas
Dar prasčiau jaunajam konservatorių žvaigždynui susiklostė šios 2020-2024 m. Seimo kadencijos antroji pusė. Gėdingiausiai 2023 m. pradžioje žlugo Kristijonas Bartoševičius.
Pedofilijos skandalas aptėškė purvais ir TS-LKD, ir viso Seimo veidą. Konservatoriai, įtraukę K. Bartoševičių į rinkimų sąrašą, dabar gali graužti nagus. TS-LKD lyderius, mielai pozavusius su TV žvaigžde, tarytum ištiko stabas - premjerė Ingrida Šimonytė tepranešė visuomenei apie savo naktines ašaras dėl įkliuvusio Kristijono; partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat nedaugiažodžiavo: "Kaip asmuo, esu šokiruotas". Ir išėjo atostogų. Per patį partiją ištikusios krizės įkarštį.
Trumpiau tariant, paprasčiausiai pabėgo. Pedofilijos istorija apnuogino TS-LKD lyderystės krizę. Partijoje neatsirado nė vieno asmens, kuris prisiimtų politinę atsakomybę. Iki šiol ničniekas nedrįso prisipažinti, kas K.Bartoševičių pakvietė į TS-LKD Seimo rinkimų sąrašą. Bailių partija.
Melas, kad nepartinis K.Bartoševičius TS-LKD Seimo frakcijoje buvusi atsitiktinė, nepastebima figūra. Apie jo išskirtines pozicijas frakcijoje byloja ne tik bendros nuotraukos su partijos lyderiais ar prestižinės brangiausios užsienio komandiruotės. Štai į šią kadenciją suburtą Valstybės ateities tarybą, kuriai pirmininkauja premjerė I.Šimonytė ir kurion sukviesti įvairių sričių Lietuvos autoritetai, Seimo frakcijos pagal kvotą delegavo po vieną narį. TS-LKD į šį elito forumą pasiuntė K.Bartoševičių.
K.Bartoševičius tikrai nebuvo vienišas, netyčia priklydęs pakeleivis Seimo frakcijoje. Kilus triukšmui, Druskininkuose buvo prisimintas ir iškabintas praėjusių rinkimų plakatas, kuriame puikavosi du balandėliai - du bičiuliai K.Bartoševičius ir buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. K.Bartoševičiui atsisakius Seimo nario mandato, jo vietą Seime užėmė V. Semeška. Perėmė estafetę.
Bet ir tai dar ne viskas. K.Bartoševičių su Druskininkų konservatoriais sieja ne tik V.Semeška. Pasirodo, TS-LKD partijos kandidatas į Druskininkų merus Gerardas Sokolovas - buvęs buvusio Seimo nario K.Bartoševičiaus padėjėjas. Įdomu, kas G.Sokolovui iš Druskininkų buvo nutiesęs kelią į Seimą - V.Semeška ar partijos vadovybė?
Monika
Lapė ant uodegos nusinešė ir Monikos Navickienės karjerą bei politinę ateitį. O ta ateitis buvo pati šviesiausia - sklido kalbos, kad tai būsimoji partijos lyderė ir konservatorių kandidatė į prezidentes. Kad simpatiškoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė yra partijos numylėtinė, rodė ir iškilesnių konservatorių viešas solidarumas su nemalonumų užklupta kolege ("Laikykis, Monika!"), jau atsistatydinus iš Vyriausybės - šeštoji vieta Seimo rinkimų sąraše po vidinio partijos reitingavimo.
Susigraudino net opozicijos atstovai: socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis, reikšdami užuojautą jaunajai politikei, kuri, gal ir be kaltės kalta, palikta vienui viena srėbti visą košę.
Mielai be kaltės kaltos aukos vaidmens ėmėsi ir Monika Navickienė: atseit, besirūpindama savo vaikų atostogomis, neįvertinusi reputacinių rizikų, todėl nesidomėjo, su kuo skrido viename lėktuve į Dubajų, kas už jos skrydį ir vaikų atostogas mokėjo, tai buvusi viso labo spontaniška žmogiškoji klaida, kurią ištaisiusi, atsistatydindama iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų ir sumokėjusi mokesčius už nedeklaruotą "dovaną".
Bet kyšis - nemokamas skrydis su vaikais ir prašmatnios atostogos - ir lieka kyšiu, net ir sumokėjus mokesčius, be to, neaiškus jo šaltinis - gal rusų ir lietuvių banditų "obščiakas", gal tarptautinė narkomafija, gal pinigų plovimo tinklai - viskas įmanoma, daug kas galėjo Vyriausybės narei atsidėkoti. Taip rodo skandalo tęsinys.
To tęsinio M.Navickienė ir bandė išvengti, kaip K.Bartoševičius, žaibišku atsistatydinimu. Neatsitiktinai istorija prasidėjo finansinių technologijų įmone "Foxpay", kuri melžė valstybę, biudžetinėms įstaigoms taikydama trigubai didesnius įkainius nei privatiems klientams. Sukurti finansinio tarpininkavimo verslą, monopolizuoti atsiskaitymų rinką su biudžetiniu sektoriumi (taip pat su Valstybine mokesčių inspekcija ir muitine!), pagaliau gauti neaiškios reputacijos įmonei Lietuvos banko licenciją neįmanoma be Vyriausybės ir Finansų ministerijos žinios.
Bet viskas įmanoma, jeigu ministrės vyras Mindaugas Navickas yra "Foxpay" valdybos narys. Per savo vyrą Monika ir susijusi su Valdo Trinkūno šeima ir jos verslu, su kuriuo nenutraukė ryšių dar nuo tų laikų, kai buvo šio Druskininkų verslininko UAB "Raminora" (sanatorija "SPA Vilnius") personalo direktorė. Galima įtarti, M.Navickienė buvo šios šeimos atstovė Vyriausybėje.
O šeima tikrai spalvinga, primenanti lietuvišką Cosa Nostrą, mafijos šeimą, mat V.Trinkūną kriminaliniai šešėliai lydėjo nuo pat atkurtos nepriklausomybės aušros ir jo verslo pradžios, kai jis pradangino Lietuvos okeanės žvejybos laivyną, šalia jo šmėkščiojo Sigitas Gaidjurgis ir jo dešinioji ranka Albertas Lenckus, kriminalistai žinojo, kad V.Trinkūno brolis, pravarde "Triochla", yra Kauno Daktarų atstovas Utenoje (rusų mafijos žargonu, "smotriasčyj"). Ir nūnai, nors pasenęs "krikštatėvis" verslą perdavęs dukrai Ievai Trinkūnaitei ("Foxpay" ir fintech įmonių grupės "iSun" vadovė) ir antros dukros vyrui, M.Navicko broliui Rokui Navickui ("SPA Vilnius" generalinis direktorius), tačiau svarbiausias vaidmuo skirtas I.Trinkūnaitės vyrui, triskart teistam Viliui Žideliui, pakeitusiam pavardę ir tapusiam Vilhelmu Germanu.
V.Germanas, teismo už finansinį sukčiavimą pripažintas pavojingu visuomenei asmeniu, yra finansinių technologijų bendrovių "Foxpay" ir Šveicarijoje bei Lietuvoje veikiančios "iSun" realus vadovas, su kuriuo ranka rankon darbuojasi Monikos vyras Mindaugas Navickas. Tai ir paaiškina ministrės šeimos stebuklingą praturtėjimą, kai jos valdoma nuostolinga UAB "LITLAB" iš tuščios sąskaitos finansavo milijonus kainavusią verslo centro prie Vilniaus oro uosto statybą.
Andrius
Paskutinis netikėtai krito prieš pat rinkimus Andrius Vyšniauskas. Buvęs vienas iš jaunųjų konservatorių lyderių, kaip ir M.Majauskas, G.Landsbergis, auginęs sparnus politiniam skrydžiui A.Kubiliaus Vyriausybės kanceliarijoje (buvo premjero patarėjas ryšiams su jaunimu), šią kadenciją jis tapo nepalaužiamu partijos kariu, kurį frakcija mesdavo į svarbiausius parlamentinius mūšius.
A.Vyšniausko kovingumas ir atkaklumas TS-LKD vadovybės buvo įvertintas: Andrius vadovavo savivaldos rinkimuose konservatorių rinkimų štabui, neseniai buvo pakeltas į Seimo valdančiosios frakcijos seniūnus, po vidinio partijos reitingavimo atsidūrė rinkimų į Seimą 12-oje sąrašo vietoje. Ir akimoju viską prarado - ir naujas frakcijos seniūno pareigas, ir vietą rinkimų sąraše, ir net partijos bilietą.
Dėl banaliausios priežasties - čekiukų skandalo, pasivijusio jį iš Marijampolės savivaldybės tarybos laikų. Dėl neteisėtai pasisavintų 21 tūkst. eurų savivaldybės lėšų ir dokumentų klastojimo Generalinė prokuratūra paprašė Seimo panaikinti A.Vyšniausko teisinę neliečiamybę.
Bet net šioje banalioje istorijoje galima aptikti vieną pikantišką detalę: tuo metu, kai A.Vyšniauskas grobstė marijampoliečių lėšas ir klastojo dokumentus, jis buvo Marijampolės savivaldybės taryboje Antikorupcijos komisijos pirmininku. Saugiausia korupcijos priedanga - kova su korupcija.
Gabrielius
Visiems jaunosios kartos konservatoriams prarasti mandatai ir postai reiškė asmeninę katastrofą ir politinės karjeros galą. Gabrieliui Landsbergiui asmenine katastrofa ir politinės karjeros pabaiga prasidėjo negautu Europos Sąjungos komisaro portfeliu. Buvo arba Europos Komisija (EK), arba politinė niekuma.
Mat Gabrielius per kadenciją tapo nepopuliariausiu (nekenčiamiausiu) Lietuvos politiku, todėl po Seimo rinkimų užsibuvęs TS-LKD pirmininko kėdėje, jis ir toliau gramzdintų partiją į dugną. Ši kelio į niekur grėsmė ir skatino jį ir konservatorius iš paskutiniųjų grumtis dėl narystės EK, paverčiant ir partiją, ir visa valstybę jo ambicijų ir asmeninės karjeros įkaitėmis.
G.Landsbergio populiarumo nedidino ir nesiliaujantis jo šeimos turtėjimas. Net galima pašmaikštauti: kuo smarkiau smuko Anūko reitingai, tuo greičiau pūtėsi jo milijonai. Akivaizdu, kad jaunasis konservatorių lyderis, tikra valstybės biudžeto pelė, nė dienos nedirbusi privačiame versle, politinę valdžią sėkmingai konvertavo į turtą.
Neįtikina ir jo žmonos gebėjimai iš švietimo pasakiškai pralobti - dar praėjusią kadenciją Seimo laikinoji komisija bandė įminti Austėjos Landsbergienės sėkmės paslaptį, tačiau Karalienės Mortos mokyklos savininkė ir kiti konservatoriai atsisakė liudyti komisijai. Jeigu tuomet nebūtų sabotuotas ir sužlugdytas parlamentinis tyrimas, gal būtume išvengę A.Landsbergienės verslo partnerės "BaltCap" aferos, Š.Stepukonio praloštų 40 mln. eurų ir nepastatyto, tačiau jau tris kartus pavogto Nacionalinio stadiono tragikomedijos.
Ir kaip paminklas besibaigiančiai konservatorių valdymo kadencijai ir ją lydėjusiai politinei korupcijai - jaunojo Lietuvos užsienio reikalų ministro įspūdingo dydžio, tačiau pasibaisėtinos architektūros namai, šiais metais išdygę Vilniaus Antakalnyje, Vasaros gatvėje, ir prieš pat karą Ukrainoje įsigytas dvaras Graikijos saloje. Tiesa, kaip ir sovietinių metų pogrindiniai milijonieriai, ministras viską apdairiai užrašęs žmonos vardu.
***
Besibaigianti kadencija buvo nesėkminga, gal net tragiška ir jaunajai konservatorių kartai, ir jų valdomai valstybei. Šią valdančiosios partijos kartą net pavadinčiau prarastąja karta. Ją nesėkmės ištiko ne tik dėl kompetencijų stygiaus. Perfrazavus buvusį Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, moralė - ne šios kartos dimensija. Todėl šiuo atveju galima išsiversti ir be literatūrinių grožybių, daiktus pavadinus tikraisiais vardais: korumpuotos partijos korumpuota, moraliai supuvusi jaunųjų karjeristų karta. Tartiufų karta.