1 nuotr.Gruzijoje išrinktas naujas prezidentas. Pagal pakeistą Konstituciją, jį rinko 300 rinkikų - mišri komanda, surinkta iš Gruzijos parlamento narių ir provincijos atstovų. Nugalėtoju paskelbtas Michailas Kavelašvilis (Mikheil Kavelashvili), 53 metų profesionalus futbolininkas, buvęs britų komandos „Machester City" puolėjas, „konstruktyvios opozicijos" atstovas.
Politinė opozicija sutiko tai protestais, ir nežinia, į ką jie išsilies. Formaliai protestuojama dėl rinkimų spalyje rezultatų, bet valdžia savo pusėje turi ir rinkimų komisijos, ir Konstitucinio Teismo nutarimus. Manau, Vyriausybė padarė nemažą klaidą, atidėjusi derybas dėl ES narystės keleriems metams. Gal čia prisidėjusi ir desperacija, kad Gruzijos produktams (vynui, vaisiams ir mineraliniam vandeniui) sunkiai seksis ES rinkoje?
Horizonte kabo ir Maskvos „saldainis" - grąžinti šaliai jos okupuotas Abchaziją ir Osetiją. Dar Bidzinos Ivanišvilio (Bidzina Ivanishvili) valdžia tai laikė pagrindiniu tikslu. Dabar, karo su Ukraina akivaizdoje, užgrobtos teritorijos atsistojo Maskvai gerklėje - abchazai neleido RF piliečiams pirkti nuosavybę, o miręs Osetijos ūkis pernelyg kainuoja daug pasižadėjusiai Rusijai. Jas ketina grąžinti per „konfederacijos" manevrą, ir Tbilisis ant šio kabliuko gali pasikabinti.
Prisiminkime ir Antano Smetonos pragmatišką manevravimą: Lietuva 1939-tais nėjo Vilniaus atsiimti laukdamas, kol jis pats įkris mums į glėbį.
Neskubėčiau Tbilisio politikos vadinti „prorusiška". Čia (gal net skirtingai nuo Lietuvos) į valdžią atėjo Vakaruose mokslus baigęs jaunimas. Aktyviausias valdžios žmogus - premjeras Iraklis Kobachidzė (Irakli Kobakhidze, 1978) turi Diuseldorfo universiteto teisės diplomą, ten gavęs ir daktaro laipsnį. Vien su vokiškais diplomais ministrų kabinete - ne vienas. Gruzijos ateitį jie mato Europoje, bet yra pragmatiški ir nenori eiti Ukrainos keliu. Gruzijos laisvei yra dvi kliūtys: per ekonomiką kojas pančiojantis putinizmas ir dirbtinai skatinamas vidinis konfliktas.
Dar apie futbolo kelius ir klystkelius. Gruzijos prezidentu išrinktas (paskirtas) buvęs „Manchester City" futbolininkas M.Kavelašvilis. Anksčiau Gruzijoje pažinojau ne vieną prezidentą ir kelis patarėjus, dabar - nieko. Todėl kilo noras panagrinėti - kas ten užima palaimintas kėdes?
Svarbiausius Gruzijos pareigūnus dabar galima tyrinėti pagal lietuviškų sankcijų sąrašus. Paskelbtame mūsų URM sąraše tų, kurių niekada į Lietuvą neįleis, antruoju numeriu yra Tbilisio meras Kakha Kaladzė (g. 1978).
Kaip galvojate, kas per paukštis? Ogi Kijevo „Dinamo" ir italų „AC Milano" puolėjas. 2001 metais Kaladzę pakvietus į Italiją, visa Gruzija ėjo iš proto - už jį klubas sumokėjo 16 mln. dolerių. Gruzijos valdžia su didvyriu išleido pašto ženklą. 2017-tais jį išrinko Tbilisio meru, 2021 - perrinko. Žodį „perrinko" daug kas Lietuvoje nuginčys - futbolininkas jau buvo įrašytas į „Gruzijos svajonės" partiją. Būtent Bidzinos Ivanišvilio partijos.
Tbilisio turtuolis turi ne tik pinigų, bet ir nuovoką, kaip priversti futbolą tarnauti valstybei (arba jam pačiam).
Lietuvoje šiemet per rinkimus „gelbėtojais" sportininkus kvietė ir kairios, ir dešinios partijos. Gruzijos valdžia laiku suprato, kad jų šalyje mylimas futbolas - pirmiausia Europos išradimas. Gal todėl mūsų siūlytų sankcijų, kaip atrodo, ES ministrai neparėmė. Lietuvoje aš irgi ginčiau Benjaminą Zelkevičių - mano bičiulį, džentelmeną futbole ir gyvenime.
