Vitalijus DIGREVIČIUS: Kaip tapti gėjumi (humoreska-iliuzija)

Štabas buvo įsikūręs gražiai papuoštame kabinete prie sporto salės, jo šeimininkas buvo saldžiai patrauklus vidutinio amžiaus vyriškis.

- Sensėjau, noriu tapti gėjumi.

- (Po ilgokos pauzės) Jūsų metuose gali būti problematiška. Ar buvote kada gyvenime iškruštas tikrąja šio žodžio prasme?

- Taip, du kartus. Kartą „iškrušo" SODRA ir kartą AVIVA.

- Suprantu jus, čia pusei Lietuvos taip, bet, norint tapti gėjumi, reikalingas fizinis veiksmas.

- Tai gi jūs firmoje turite praktikos instruktorius-nuomonės formuotojus.

- Matote, jūsų amžius jau solidus ir nekokia prekinė išvaizda - nelabai kas ims su jumis čia terliotis. (Pagalvojęs) Nors įrašyti jus į sąrašus yra galimybė - reikės sudalyvauti keliose eitynėse, nudažyti „vaivorykšte" kelias perėjas ar suoliukus, įsigyti atributikos, pasiskelbti viešai kokiam gėjų klube, na, ir viskas.

- Manęs tai netenkina. Aš noriu būti gėjumi iš didžiosios G.

- Taip, būti gėjumi yra pašaukimas ir gyvenimo būdas... čia kaip samurajus Japonijoj... arba koks nindzė. Tarp gėjų taip pat yra užsitarnaujami danai. Lietuvoje aukščiausio dano „PD" yra tik keletas asmenų. Beveik visi jie yra politikai.

- Vadinasi lieka charakiri?

- Taip, reikalinga invazija. O gal jums užtektų tapti transvestitu? Kelios operacijos: vienur patrumpina, kitur praplatina ir viskas. Dabar Europoje madingas savęs nebesuvokimas.

- Manęs tai netenkina. Aš aiškiai suvokiu, ko noriu. Aš net klebonui apie tai sakiau, tai jis man nusiraminimui davė tokį nuosavą kaip ir rožančių, tik su dideliais rutuliukais, sakė, dangus parodys kaip naudotis. Niekas nieko neparodė, tai dabar anūkai žaidžia.

- Tada yra drastiškas variantas. Nudažyk „vaivorykšte" kokiam homofobui duris ir matysim, ką jis tau padarys. Gal pavyks?

Pasirinkau žinomo homofobo fermerio vardu „Celofaninis Džo" duris. „Vaivorykšte" nudažiau net pasipainiojusį fermerio šunį. Buvau sučiuptas nusikaltimo vietoje. Fermeris privertė laižyti, ką buvau nudažęs. Šunį nulaižiau. Tai kainavo daug fizinių pastangų (dažai buvo „grafiti", kokybiški), todėl, pagailus, nuo likusios bausmės dalies, tyčiojantis aplink susirinkusiems homofobams, buvau atleistas. Tokio lygio patyčių savo netrumpame gyvenime dar nė karto nebuvau patyręs.

Su sensėjumi buvo aptarta daug variantų: nuo kalėjimo už išžaginimą iki vienuolyno ar tarnybos armijoje, tačiau nei vienas netenkino užsibrėžto tikslo. Galų gale, neapsikentęs mano nesibaigiančių vizitų, sensėjus padavė man Prietaisą:

- Čia trijų greičių, dviejų intensyvumų individualaus gėjaus meistriškumo tobulinimo Prietaisas. Išmok naudotis, tada ateik.

Kvailiausia, kad tik parsinešus Prietaisą atėmė Maniškė - toks funkcionalus, toks patogus rankoje. Dabar Prietaisu Maniškė maišo tyrę blynams arba plaka kiaušinienę...

O gėjus? Kartais pasisapnuoja...