Vitalijus DIGREVIČIUS: Pokeris

- Atverk širdį. Abiem bus lengviau.

- Ką ten lengviau. Tiek metų negalim kaip žmonės gyvent. Atrodo, tu - skerdyklos buhalteris ir nedurnas lyg tai, o namie pinigų kaip nebuvo, taip ir nėra. Lietutis va ūkininkas, o žmonai ką tik naujus kailinius nupirko.

- Aš uždirbu, kiek uždirbu. Iš mano algos kailiniai tikrai neišeis, nes tu nori lūšies kailio. O vogti aš negaliu iš principo.

- Bandyk lošti. Skaičiau internete, kokios sumos vaikšto. Vikingai pavydi.

Pirmadienį nupirkau daug visokių bilietų už pinigus, sutaupytus meškerei, visą savaitę laukiau rezultato, rezultatas pranoko lūkesčius... blogąja prasme. Laimėjo vikingas.

Kitą savaitę prikalbinau Lietutį ir dar du kaimynus pokerio vakarėliui. Iš pinigų. Lošėm dvi paras be perstojo. Kai suvedėm rezultatus, paaiškėjo, kad laimėjau. Pelną sudarė 42,36 pinigo. Cigarai ir viskis kainavo keturis kartus brangiau. Laukė ilgas pasiteisinimo vakarėlis namie.

Kitą savaitę iš trečių ausų sužinojau, kad didesniais statymais nelegaliai lošia energetikai. Suvedė pažįstami, prisistačiau internetinės parduotuvės savininku. Pradžiai pasiskolinau iš Lietučio 2000 pinigų ir sėdau prie pokerio. Be manęs prie stalo sėdėjo tik direktoriai: Mamafit, Mamatrum ir Mamadalkia. Lošimas prasidėjo. Kai baigėsi žetonai, prasidėjo skolos rašteliai. Aš juos rašiau be sąžinės graužimo, nes tokios parduotuvės nebuvo, o žinojau, kad blogiausiu atveju būsiu išvežtas į mišką. Namie taip ar taip gyvenimo nebuvo - žmona ir 2000 Lietučiui.

Vyrai drąsiai statė į skolą elektros pinigus, kadangi elektros biržos kaina šiuo metu buvo labai nebloga ir visi galvojo, jog nuostoliai tikrai kaip dūmas ištirps vartotojų kišenėse. Mamadalkia vis stengėsi iškišti už skolą tris vagonus medžio skiedros, likusios nuo ikiteisminių laikų. Taip gavosi, kad tie vagonai išsilošė man, tik reikėjo sumokėti už geležinkelio prastovas, išmuitinti (buvo iš pigios šalies) ir parsivežti namo. Nepanikuodamas tą užstatą greitai pralošiau elektrikams už 2 ct/kWh elektros nuolaidą 72 mėnesiams. Sutartį pasirašiau čia pat. Grįžau nugalėtoju, tačiau Maniškei tų dviejų centų už kWh buvo maža.

Kartą žiūrint krepšinį akys apraibo nuo lošimų bendrovių reklamų: -bet, bet-, opto-. Pasidomėjęs radau monro, legzo, starda ir k.t. Fantastika! Sėdi vienas namie prie viskio taurės, nematai tų prakaituotų veidų su išsprogusiomis akimis ir gali laimėti prieš visą pasaulį.

Mano rankose buvo prieiga prie skerdyklos gautos ES paramos, o šefas tuo metu buvo su ponia Maldyvuose. Didysis lošimas prasideda. Pirmą vakarą laimėjau šešis tūkst. pinigų, bet virtualiame banke palikau apie dvidešimt tūkst. garanto. Kitus vakarus sekėsi prasčiau, bet viltis buvo didelė, todėl lošiau toliau. Po savaitės susisiekė virtualus asistentas ir pasiūlė pervesti visus turimus skerdyklos paskolos pinigus į virtualią piniginę, o man į sąskaitą atgal bus pervesta trečdalis sumos, kurios nebus galima atsekti jokiais kanalais. Dar gausiu neriboto košimo statusą, nes tapsiu sidabriniu klientu. Susigundžiau... vis tiek kada nors atsilošiu. „Atsilošiu" tolo kaip Kalėdos. Bet vidinė viltis sakė, kad artėja kitos.

Atėjo juodas metas: šefas grįžo iš Maldyvų, skerdykloj sėdėjo finansų inspektoriai. Pasiėmiau nedarbingumą dėl pervargimo ir depresijos.

Jie atėjo besibaigiant nedarbingumui. Nieko nesakę uždėjo antrankius. Bandžiau kažką aiškintis, bet maniškė linksmai, bet griežtai nutraukė:

- Nieko nesiaiškink, po 48 val. vis tiek paleis. Nieko jie neįrodo tokiais atvejais. Lauksiu.

Po trijų mėnesių sužinojau, kad konfiskavo iš Kinijos atsiųstus lūšies kailinius (gryna sintetika). Kameroje kaimynai pasitaikė neblogi - nebuvo žmogžudžių, tik prievartautojai ir sukčiai. Baigiam susigyvent.