1 nuotr.Gyveno kartą vargšas Sanitaras (tokia pavardė buvo). Toli jam buvo iki Daktaro, bet gyvenimo prasmė ir esmė buvo aiškiai nusakytos. Ir funkcija visuomenėje... kaip vilkas miške. Iš tiesų, jei būtų leista dirbti pagal pavardę, Daktaro rankose būtų buvęs skalpelis ir o-jo-joj tada. O dar baisiau, jeigu lazeris.
Ir pasiėmė Sanitaras ne vietoj padėtą vištą, ir surakintas buvo geležiniais retežiais, pripurkštas dujų, galva prispausta prie asfalto taip, kad akys per akinius išlipo, o liežuvis negalėjo pasiteisinimo ištarti. Ir dar policininko sumušimą pripaišė, nors pastarasis buvo tik sumišime. Suklydo pareigūnas protokole dėl kalbos spragų, nes mokyklos aštuonias klases buvo baigęs Londone.
Atsidūrė Sanitaras cypėje iki nuosprendžio. Kartu sėdėjo Šarūnas Tūzas, pedogogas Kristijonas Gvaltackas ir Varnelis (Vardo neatsiminė, dokumentų neturėjo).
Kadangi Sanitaras buvo paėmęs vištą, cypėje iš karto tapo gaidžiu. Bet už tai buvo mokomas gyvenimo patirties.
Tūzas ištisas valandas sėdėjo prie kompiuterio, rašė prašymus malonei gauti ir naktimis žaidė Talino kazino iš pensijų fondų, kad galėtų sumokėti moralinę žalą Lietuvai. Iš jo Sanitaras išmoko dirbtinės ramybės ir dirbtinio intelekto, nes natūralaus nelabai turėjo.
Kristijonui Sanitaras papasakojo, kaip radęs parke peiliuką norėjo parodyti sutiktai simpatiškai moteriai, o ji išsigandusi laisva valia atidavė jam visą nematerialųjį turtą.
Kristijonas išvadino Sanitarą durniumi ir pamokė, kad tą patį galima gauti pasitelkus stebuklingus žodžius. Ypatingai stebuklingus žodžius mėgo jaunimas, na tie, kurie dar tikėjo pasakomis. Kamerinis kolega tikėjosi greito išsilaisvinimo ir grįžęs norėjo įkurti jaunimo įgūdžių mokyklėlę, nes buvę partijos draugai jau turėjo patirtį kaip išnuomoti valdišką pastatą už vieną eurą.
Varnelis nepasakojo nieko. Porą kartų sumušęs, bet neradęs nieko plėšiamo, paliko Sanitarą ramybėje. Po paros apiplėšė prižiūrėtoją ir buvo patalpintas į izoliatorių tik su televizoriumi, be interneto.
Štai ir atėjo Paskutinio Teismo diena. Teisėjai prieš verdiktus gražiai pasisuko pažinčių, pinigų, brangenybių ir interesų karuselėje ir susuktomis galvomis ėmė skelbti nuosprendžius.
Sanitaras už vištą tikėjosi gauti lygtinio visuomenei naudingo atidirbimo kurioje tai vištidėje, tačiau buvo nuteistas iki gyvos galvos, motyvuojant teismine praktika visiems medikams (Daktaro pavyzdžiu).
Malonę dar galėjo suteikti Aukščiausiasis, tačiau jo patarėjai patarė, kad Sanitaras dar ne tiek nusipelnęs Lietuvai, kad gyventų gerovėje. „Durys užsidaro. Kita stotelė - Pravieniškės".
Kiti teisiamieji atsipalaidavę juokėsi.
