2 nuotr.Sako, muša, kai myli. Todėl nekeista, kai valdantieji bando mirtinai uždaužyti savo mirtinus priešus - Žemaitaitį ir Vėgelę su Vaitkumi. Negi tokia karšta meilė tarp vyrų būna? O dar sakoma, jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas turi eiti pas Mahometą. Taip sako arabų patarlė apie Islamo įkūrėją. O ką daryti mums, jei naujų partijų įkūrėjai savo rinkėjų neklauso?
Kiek kartų buvo jų prašyta, kad smulkios partijos apsijungtų prieš rinkimus, o ne kai šaukštai po pietų? Kad nenutiktų, kaip per anuos rinkimus, kai trys mahometukai pasielgė it bejėgiai eunuchai, dėl ko buvo išrinktas švediškas bankomatas, susižėręs protesto balsus. Nors dabar vaizduoja, kad net trys trečdaliai Lietuvos už jį nubalsavo, nors balsavo ne už jį, o prieš mišrią kumelaitę.
Panašiai klostosi įvykiai ir šiuo metu, tad kad valdžia liks ta pati - labai panašu: gudručiai seime, rinkimų taisykles pakeitė taip, kad iš esmės seimas nepasikeis. Viskas padaryta, kad laimėtų tik sisteminės partijos, kurių nariai be reikalo nesiblaško ir balsuoja kaip vieningas kumštis, nes veikia kaip tvirta bukų avinų banda, kuri nepralaimi niekada. Ar lyja, ar sninga - nei konservų, nei socdemų rinkėjų prie urnų nestinga. Štai ką reiškia partinė drausmė ir valdžios trauka!
To metu nesisteminių partijų vadukai ir toliau Napoleono kepures matuojasi, užuot susivieniję, kai seimas galbūt paskutinį sykį atakuojamas ne tik naujokų, bet ir senų piktų dvasių, kurios jau ne tik Seimo, bet ir Konstitucinio teismo rūmus apspito. O keisčiausia, kad tiems antikonstituciniams rinkimų tvarkos pakeitimams prieš keturis mėnesius tyliai pritarė visos partijos seime. Ir nors opozicija teisinasi, kad apsigavo, mano manymu - sąmoningai prabalsavo!
Padarė viską, kad naujokams patekti į antrą turą būtų kuo mažiau šansų, nes jei anksčiau tam reikėjo surinkti 50-imt procentų plius vienas balsas, dabar gana TIK 20-ies procentų nuo rinkėjų skaičiaus. Konservatoriai teisinasi, kad taip jie taupo mūsų lėšas. Akivaizdžiai - „įjungė durą"! Nes jau mintinai žinom jų taupymo meną ir puikiai atskiriam tiesą nuo melo. Verčiau mūsų nervus pataupytų, nes greit Naujoj Vilnioj nebeliks vietų.
Žodžiu, nuo šiol bet kuris asilas galės tapti mūsų deputatu vienu ypu, tesurinkęs vos penktadalį rinkėjų balsų. Niekam nerūpi, ką veiks tas asilas prie lovio tarp kiaulių? Senbuviai kriuksės iš laimės, kol asilai tribūną balados, nes naujokams labiau svarbu pasirodyti prieš TV kameras ir liaudį. Kadangi tradicinės partijos yra drausmingos ir balsuoja labai vieningai. Tuo tarpu naujokai dažniausiai eina balsuoti tik už save, ir apie kitus nelabai galvoja. Tad belieka patiems rinkėjams pagalvot apie save. O ką daryt, jei mūsų kandidatai neišgali peržengti per save ir susivienyti?
Kadangi mažosioms partijoms bei jų vadukams tarpusavy susitarti neišeina, belieka tartis tarpusavyje mums, rinkėjams. Jeigu norim seimo rūmus bent kiek pravėdinti, kol kompiuteriai su suskaičiuotais balsai dar nestringa, privalom peržengti per savo ego ir pademonstruoti kandidatams Tautos jėgą. O tam būtina balsuoti tik už tas partijas ir jų lyderius, kurie mums garantuoja Seimo narių atsinaujinimą, nepriklausomai nuo mūsų simpatijų bei antipatijų.
Šiuo metu tokių turime tik tris, kurios garantuotai mums duris į seimą atidarys: Žemaitaičio „Nemuno aušra" ir Karbauskio valstiečiai su Vėgele. (Plius Vaitkaus liaudies partija, už kurį per prezidento rinkimus didelę dalis rusakalbių balsavo.) O visokie nacionaliniai susivienijimai, kurie tautą tik skaldo, su ramanauskų ir sinycų pagalba arba artistai, surinkti nuo „Šeimų maršo" scenos, lai lieka kaip gražus tų dienų atsiminimas. Jei, žinoma, pati Istorija jų neišbrauks iš tautos atminties. (Jau nekalbu apie tris Artūrus - Zuoką, Paulauską bei Orlauską, kuriems svarbi bet kokia valdžia, kad tik būtų prie valdiško lovio.)
Kitu atveju - rinkėjų protestų balsai nueis į...NIEKUR! Ta proga prisipažinsiu, kad nesu pernelyg didelis Žemaitaičio, Karbauskio ar Vaitkaus fanas, bet nesu ir visiškas profanas. Kai reikia, galiu būti humoristas, o kai nereikia - realistas. Todėl ir šįkart žiūriu realiai: nežinau, jie apsivogs seime ar ne, bet kad bent vieną iš jų nuo žydų apginsime, tai - faktas. O su faktais sunku ginčytis. Todėl kiekvienas vadovaukimės tik savo galva arba, kaip juokauja profesorius, pasikliaukim savo garbe ir sąžine.
Kaip minėjau rašinio pradžioje, jei kalnas neina pas Mahometą, pastarasis eina pas kalną. Todėl kai tarpusavyje nesusitaria ir nesivienija opozicinės partijos, belieka vienytis mums, jų rinkėjams, todėl privalome atsisakyti visų savo simpatijų bei ambicijų ir vieningai atiduoti savo balsus tik tiems, kurie 100-u procentų pateks į Seimą. O kad vienybėje mes - jėga, dar Sąjūdžio laikais visam pasauliui įrodėme.
P.S. Tiesą sakant, jau pabodo klausyti pasakų, kad lietuvis ėda tik lietuvį. O net jei ir taip, vis geriau nei po vieną mus „suės" žydukai. Linkęs manyti, kad lietuviai normalūs kaip visi. (Pardon, jei klystu.)
