2 nuotr.Nesureagavo Rusija, kai Maidano aktyvistai stabdė iš Kijevo į Krymą grįžtančius autobusais mitinguotojus rusakalbius ir juos ne vieną mirtinai pagaliais uždaužė. Niekaip nereagavo, kai Odesoje beveik pusšimtį protestuojančių rusų Profsąjungos rūmuose uždarė ir po to gyvus sudegino, o bandančius pabėgti „degančius gyvus fakelus" irgi pagaliais daužė. Nesuvirpėjo Putinui širdelė, kai Donbase „Angelų alėja" išdygo, kurioje keli šimtai vaikų ir vos gimusių kūdikių žemėn sugulė, kuriuos pražudė raketos ir bombos...
Ir tik kai rusų parankiniai „Motorola", „Gyvi" ir Zacharčenka spectarnybų buvo teroristiniais metodais likviduoti, pagaliau Putinas ryžosi užpulti savo buvusią sovietinę respubliką. Tiesa, prieš tai dar išsiuntė Amerikai ir NATO vadovams notą, kad gal įmanoma taikiai susitarti, jeigu JAV suteiktų bent šiokias tokias saugumo garantijas Rusijai ir NATO nebesiplėstų į Maskvos pusę. Tačiau karo maitvanagiai niekaip nesureagavo ir Karo mašina visa jėga įsibėgėjo taip, kad jau nebeįmanoma jos taip lengvai sustabdyti niekam. Net pagyrūnui Trampui!
Ta proga Nausėdai, kuris vėl neseniai pareiškė, kad Lietuva yra pasiruošusi kariauti iki galutinės pergalės, gal vertėtų atsižvelgti į buvusius pražūtingus Ukrainos žingsnius? (Nes klausti, iki kieno galo jis sieks pergalės, neturiu nei nuotaikos, nei noro, juolab - kam gąsdinti iš anksto savo žmones.)
Regis, Lietuva iš savo pusės jau daug ką padarė, kad neatsiliktume nuo Ukrainos. Apribojo „Suvalkų koridorių" rusams, bet nieko! Uždraudė lėktuvams naudotis Lietuvos erdve - irgi nieko! Dabar jau grasinasi su kitomis kaimyninėmis šalimis (Baltarusija kaip visada nesiskaito!) užblokuoti ir Baltijos jūrą, bet Rusija ir vėl niekaip nereaguoja: arba bijo, kad mes - iš NATO, arba laiko durneliais, į kuriuos neverta niekaip reaguoti?
Nežinau, kaip kitiems, bet man labai apmaudu: šitiek tankečių prisipirkome, tankų kitam penkmečiui užsakėme, Drakono dantis įsistatėme, pagaliau savo istorinius LDK priešus - kryžiuočius - iš dabartinės Vokietijos su investicijomis bei kareivinėmis prisiviliojome, kad vienu ypu visi mūsų buvę mirtini priešai būtų iškart iškirsti ir amžiams palaidoti, bet, kaip sakoma, „net ir mūsų auksiniai šaukštai" - po pietų...
P.S. Negi mums nebeliko kitos išeities kaip tik rusakalbius pradėti gyvus deginti? Bet kam tada mes Profsąjungos rūmus nugriovėme?! (Ot, bus džiaugsmo Avuliui jei prijungs tuos rūmus prie stadiono projekto - galės statybas iki XXII amžiaus pratęsti!)
