1 nuotr.Pirmiausiai noriu viešai atsiprašyti durnelio Matuko, kvailelio Džiugelio ir Žalimo (dunduko) dėl jų įžeidimo. Labai Tamstų atsiprašau! Jūs visi trys esate Lietuvos proto bokštai!!! Lyginant su Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje Linkevičiumi, kurį asmeniškai jau daug metų pažįstu. Todėl drįstu į jį kreiptis vardu ir vadinti „Ei tu!"
Ei tu, Linai, ar visai jau nuo proto nušokai? Negi tiek metų, kiek Nausėda tau su Karobliu paskyrė „atšalimui", tu savo galvą šaldytuvo kameroje laikei?! Dievaži, persistengei... Suprantu, kad kaip karjeros žmogus skubėjai kuo greičiau atvėsti ir vėl kuo greičiau pulti uoliai tarnauti Tėvynei. Kaip anais laikais, kai uoliai tarnavai Komjaunimo CK, po to LKP CK, o ką? Numanau, kad saugumui irgi. Tik nemaniau, kad Europos saugumą su KGB saugumu supainiosi...
Dar pamenu, kai tave jauną komunistą, seni komunistai „vilkai" pas mane į „Respubliką" derėtis dėl savo saugumo atsiuntė. Tirtėjai mano kabinete, kaip lapelis nudžiūvęs, o gal - uždusęs nuo bėgimo, nes buvai uolus ir lojalus tik komunistams, nors Sąjūdis jau buvo seniai įsibėgėjęs. Bandei įtikinti mane, kad komunistai - jėga ir nepasiduoda niekada. O kadangi aš irgi lengvai nepasiduodu (beje, sunkiai irgi), mūsų pokalbis tada nepasisekė ir išėjai iš redakcijos uodegą pabrukęs...
Užtat dabar - vaikštai kaip povas, uodegą išdidžiai visiems išskleidęs, nes išmušė prisitaikėlių ir prisiplakėlių era. Tikra „laimės valanda" visoms politinėms prostitutėms. (Šimtą kartų brangesnėms negu Monake!) Net svietas tokių brangių Svietų neregėjo. Deja, ir kvailų...
Ei tu, Linai, ką tu padarei? Negi visai nuprotėjai? Aš suprantu, kad valdžia gadina žmones, betgi ne taip baisiai, kad net Lietuvai baisu dėl tavęs. (Ir dėl savęs.) Gerai, paaiškinsiu, kas atsitiko, bet tu geriau prisėsk, skaitydamas šį laišką, kad nenuvirstum iš nuostabos, nors gali ir pastovėti į ką nors įsikibęs, nes gali būti ir taip, kad dar prisisėdėsi. Už Tėvynės išdavimą...
O dabar, Linuk, atidžiai paklausyk: Vakar mano spausdintas Putino laiškas Lietuvai - buvo visai ne Putino, o mano suraitytas. Parodijavau konservatorius bei jų pakalikus, kurie uoliai bando karą Lietuvon prisiprašyti, kad jis visas jų nuodėmes bei aferas nurašytų. Tuo pačiu, keldami isteriją dėl rusų pavojaus, laiko įtampoje lietuvių visuomenę, kad ji nebesidomėtų vietinėmis aferomis, o visą dėmesį sutelktų į Rusiją. Kad ir toliau sau ramiai galėtų mus apvaginėti ir pensininkų pinigus pralošinėti.
Todėl ir parašiau, Putino neatsiklausęs, Lietuvai laišką, kuriuo tenorėjau perspėti politikos mažvaikius, kad žaisti karo nevalia, nes galima ne juokais prisižaisti. Tuo pačiu atkreipiau dėmesį į tai, kad belieka Kaliningradą su Baltijos jūra nuo Rusijos izoliuoti ir karas tikrai bus garantuotas. Visi mano parodiją suprato. Išskyrus, deja, Linai, tave...
Kai vakar išgirdau, kad tu, kaip Švedijai paskirtas Lietuvos ambasadorius, pirmasis atsišaukei į mano sufalsifikuotą Putino laišką, manydamas, kad rašo pats Putinas ir kaip tikras komjaunuolis uoliai Putinui pritarei, pareikšdamas, kad būtina sunaikinti Kaliningradą bei uždrausti rusų laivams naudotis Baltijos jūra, be abejo, sukėlei tarptautinį ažiotažą.
Žinoma, iškart mielai atsiliepė žydelis Solovjovas, siūlydamas ant Lietuvos atominę bombą užmesti, neatsiliko ir kiti propagandistai ragindami Putiną, kuo greičiau Pabaltijį atsiimti, jei nebemokame ramiai laisve džiaugtis ir nuolat savo kaimynams grasinam...
Linai, Lineli, ką tu padarei? Ne tik Lietuvai, bet ir sau labai pakenkei: dabar visi žino, koks tu esi išverstaskūris, kuris progai pasitaikius išduos savo Tėvynę. Nesvarbu - kokią, svarbu, kad tik būtų galima tarnauti bet kam ir už bet kiek... (Net už rublius.)
