2 nuotr.Nuoširdžiai pritariu Andriukaičiui, kad negalima žmogaus smerkti už nuomonę, bet niekaip negaliu pritarti Vaitkui, kuris nieko gudresnio nesugalvojo, kaip tik pas kaimynus paplavų krūvą ant savo Lietuvos išpilti, kaip kadaise profesorius Donskis, kuris ilgiausias paklodes anglų kalba reguliariai JAV žydams siuntinėjo apie klestintį antisemitizmą mūsuose ir „Respublikoje", bet tas žydelis taip darė už Sorošo pinigus, o mūsų nabagas Vaitkus, įtariu, iš biednumo, nes nuolat skundžiasi, kad Lietuvoje jam vis per mažai dėmesio, kol pagaliau susilaukė to ko troško iš prokurorų, kurių veiksmams aš irgi negaliu pritarti, nes jeigu jie rimtai užsiimtų visais klaidinančiais „nuomonės formuotojais", o ne tik pagal „užsakymą" veiktų, LRT nebeliktų darbuotojų ir tektų jų biudžetą ne didinti, o kuo skubiau sumažinti, kad Monika nuo piniginio pertekliaus galutinai neišprotėtų!
P.S. Sutinku tik su LDK Vytauto Didžiojo kunigaikščio poelgiu, kuris mūsų kaimynams kryžiuočiams ne tik apsiskundė, bet dargi, pargrįžęs Lietuvon su jų kariauna, parsidavėlį Jogailą su lenkais okupantais iš Žemaitijos ir likusios Lietuvos išvijo. (Jei Vaitkus būtų taip pasielgęs, tada ne tik aš, bet, ko gero, ir prokurorai jį pradėtų mylėti ir gerbti.)
Autoriaus trigrašis: Liaupsinkite savo Vaitkų kaip tiktai norite, bet man Lukašenka vistiek labiau patinka: jau vien todėl, kad mūsų parsidavėliams kontrrevoliucionieriams iš VSD ir URM-o, kaip kokiems snargliams, nosytes nušluostė, o savo įsitikinimus nuo apkvailintos minios su nepilnamečiu sūnumi ir automatu rankose apgynė ir išvaikė, nors lengvai galėjo per jėgą visus „revoliucionierius" namuose uždaryti (per pačią Covido pandemiją!), bet, ko gero, vienintelis iš visų pasaulio valdovų Uršulės iš Pfizer kerams nepasidavė ir išliko orus bei garbingas, todėl belieka apgailestauti, kad prieš tai Pompeo iš JAV atsisakė Baltarusiją priimti į ES glėbį, priversdamas ją tapti Putino vasale, nes šiuo metu Lukašenka būtų tapęs panašiu į Aleksandrą Makedonietį ir labai tikęs bei pritikęs į kompaniją tikriems Vengrijos bei Slovakijos ar Slovėnijos patriotams ir savo žemės šeimininkais, kovoje su Briuselio kopūstais biurokratais, laikančiais mus bukais avinais ar net kvailomis avelėmis, kurių niekam negaila.
