1 nuotr.Anksčiau kaip būdavo?
Kalbu apie senus tarybinius laikus, kai dar neturėjome nei atviros visuomenės, nei demokratijos. Jei norėdavai padaryti karjerą, privalėdavai užsirekomenduoti kaip aktyvus komjaunuolis, paskui, gavęs dviejų komunistų rekomendacijas, įstoti į partiją, sąžiningai kas mėnesį susimokėti mokesčius (nepamenu, po dvi ar po penkias kapeikas), tada laukti, kol tave pastebės „iš viršaus" ir pasiūlys atsakingas pareigas.
Tik tada galėjai tikėtis pasivažinėti su juoda „Volga" ir spec.užsakymų stale konservuotų žirnelių nusipirkti. (Kartą per savaitę.)
Ar beįmanoma įsivaizduoti didesnį biurokratizmą ir talentingų žmonių žlugdymą? Kiek visokių karjeros pakopų, pažeminimo procedūrų bei sunkių išbandymų (darbu) tekdavo jauniesiems specialistams patirti? Natūralu, kad kai kurioms komjaunuolėms nervai neatlaikydavo ir jos pirmai progai pasitaikius (ekskursijoje arba saunoje) pasiduodavo ir atsiduodavo savo kankintojams, be abejo, ne dėl karjeros, bet vardan didingų komunizmo leninizmo idealų. (Tuo pačiu ir dėl didesnio atlyginimo, nes tai jokiems idealams nei tada, nei dabar nepamaišo. Ar ne, Majauskai?)
Užtat dabar, demokratijos bei demagogijos klestėjimo laikais, visi keliai ne tik jaunimui, bet ir senimui atviri. (Įskaitant kalėjimo, jei dantų už liežuvio ar atvirkščiai, nenulaikysi.) Tereikia užsirekomenduoti taip, kad net žagtelėtų pamatę. Nes dabar toookie nepatikimi laikai, kad reikalingi labai labai patikimi kadrai. Kad būtų visi paklusnūs kaip ėriukai ir darytų, kaip visi, nes kitaip akimirksniu atsidurs už grotų. (Ar ne, Mockau?)
Nežinau, ar dar kur egzistuoja kadrų skyriai, bet, manau, kadrai parenkami maždaug pagal tokią metodiką: atsiverčia LT viršininkas spaudą, skaito - toks ir toks per savo mamą penkis milijonus pasivogė. Vadinasi, savas. Reikia skirti energetikos ministru, nes būtent ten milijonai išplaunami, ar ne taip, Kreivy?
Kai reikia KAM ministro, vėl spaudą pavarto, ieškodamas, kas toje srityje pasižymėjo? Ir randa, kad toks ir toks pilietis greitkelyje šalia Grigiškių net du Krašto apsaugos savanorius perėjoje suvažinėjo. Irgi tinka - skiriam, ar ne taip Juozai?
Reikia patikimo atstovo Ukrainoje, vėl seną spaudą vartaliojam ir, žinoma, randam tinkamą kandidatūrą: Medalinską, kuris, dirbdamas Londono ambasadoje, už valdiškus pinigus ne prezidentui bilietą į miuziklą nupirko, o pats sau prezervatyvų prisipirko. Irgi patikimas kadras! Kaip tikras prezervatyvas išbandytas.
Tokių faktų nuo nieko Nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra ne vienas: kai reikėjo patikimo VSD vado KGB rezervo karininką Pocių parinko, o kai prireikė URM-o gyvulių bazės viršininko - KGB rezervistą Valionį paskyrė.
Jau nekalbant apie keistai numirusį VRM ministrą Valiuką, kuris užsirekomendavo ne tik kaip puikus „Aro" vadas, bet ir kaip puikus kontrabandos vadovas palydovas.
O juk tie kadrai po to lemia viską. (Deja, ir Lietuvos likimo bei išlikimo klausimą.)
